P. Porošenka apkaltino Rusiją toliau plečiant Ukrainos „destabilizavimo kampaniją“, kurios rezultatu tapo neseniai prie Aukščiausiosios Rados pastato vykusios riaušės.
„Rusija bando destabilizuoti situaciją Ukrainoje, naudodama ultradešiniąsias grupuotes ir ne tik“, – pareiškė valstybės vadovas.
Jo manymu, pastaruoju metu Maskvos politika Ukrainos atžvilgiu įgijo „neprognozuojamą charakterį“. Prezidentas taip pat įsitikinęs, kad kai kurie Maskvos veiksmai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet netgi Europos ir viso pasaulio saugumui.
„Maskva davė pradžią tam, ką dabar vadiname „hibridiniu karu“ – slaptų operatorių naudojimas kurstant nestabilumą“, – pažymėjo P. Porošenka.
Pasak Ukrainos prezidento, vienintelė priežastis, privertusi rusus atvykti į Minską ir derėtis – užsienio šalių įvestų ekonominių sankcijų padariniai. P. Porošenka pažymėjo, kad Ukrainai nereikia svetimų karių, jai reikia tarptautinės bendruomenės palaikymo.
Kaip jau buvo pranešta, naujoji Ukrainos karinė doktrina oficialiai konstatuoja, kad Ukrainos karo priešininkė yra Rusijos Federacija, ir kelia užduotį perdislokuoti karinius dalinius ir junginius bei suformuoti tinkamą karinę infrastruktūrą rytinėse ir pietinėse srityse.
Ukraina oficialiai paskelbė Rusiją prieše
Ukrainos Nacionalinė saugumo ir gynimo taryba priėmė naują karinės doktrinos projektą ir jame kaimyninę Rusiją oficialiai paskelbė prieše.
„Nenoras pripažinti Ukrainos nepriklausomybę giliai įsišaknijęs Rusijos politinio elito sąmonėje“, – pareiškė prezidentas P. Porošenka.
Todėl Ukrainai esą tenka kovoti su kariniais iššūkiais. Ligšiolinė doktrina buvo dar iš sovietinių laikų.
Prieš prasidedant posėdžiui P. Porošenka priminė, kad ligšiolinė doktrina teigė, kad pagrindinė grėsmė kyla iš Vakarų.
Ši „klaidinga“ prielaida per 24 Ukrainos nepriklausomybės metus niekada nebuvo ištaisyta, pridūrė jis.
Remiantis dokumentu, Ukrainos kariuomenė iki 2020 metų turi susilyginti su NATO valstybių kariuomenėmis. Doktrinoje, kuri sukurta padedant NATO, be to, kalbama apie detaliau neįvardytas sąlygas „laikinai okupuotoms teritorijoms išlaisvinti“.
Ukraina nori separatistinius Luhansko ir Donecko regionus šalies rytuose bei 2014 metų kovą Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį vėl perimti savo kontrolėn.
Didžiausias pavojus Ukrainos nacionaliniam saugumui yra didelė tikimybė, kad Rusija pradės didelę karinę operaciją, sakoma dokumente. Doktrina patvirtinamas ir Kijevo sprendimas atsisakyti neprisijungusios valstybės statuso bei kursas narystės NATO link.