Lėktuvas sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną, artėdamas prie Smolensko aerodromo vakarinėje Rusijos dalyje. Per katastrofą žuvo 96 juo skridę žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir aukščiausieji šalies kariuomenės vadovai.
Lenkijos radijo stotis RMF FM paskelbė lėktuvo juodosios dėžės įrašus, kurie rodo, kad prieš pat nelaimę kartu su pilotais kabinoje buvo tuometinis Lenkijos oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas.
„Faktas tas, kad mes turime tai daryti (nusileidimą), iki galo“ [„Faktem jest, że my musimy to robić, do skutku”], – pareiškė A.Blasikas pilotams, šešios minutės iki lėktuvo sudužimo, pakartodamas vieno aukšto rango užsienio reikalų ministerijos pareigūno, kuris kabinoje apsilankė anksčiau, žodžius.
„Išsiteksime, drąsiai“ [„Zmieścisz się, śmiało”], – sakė A.Blasikas pilotams, kaip atrodo, ragindamas juos tūpti, kai lėktuvas skrido maždaug 300 metrų aukštyje.
Nutekinta informacija rodo, kad nepaisant pilotų pakartotinių bandymų, jiems taip ir nepavyko išprašyti „trečiųjų asmenų“ iš pilotų kabinos.
Nelaimės priežastis tiriantys Varšuvos kariniai prokurorai antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad nutekinti įrašai yra „netikslūs“, tačiau jų autentiškumas nebuvo paneigtas.
Prokurorai taip pat patvirtino, kad neseniai ekspertai pateikė naujų įrašų, kuriuose „iššifruota 40 procentų daugiau žodžių“ nei ankstesniuose. Karinė prokuratūra taip pat pradėjo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kas nutekino slaptus juodosios dėžės įrašus, įvykdydamas nusižengimą, už kurį gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Praėjusį mėnesį prokurorai sakė, kad nelaimė įvyko dėl piloto klaidos, tačiau taip pat iškėlė kaltinimus dviems Rusijos oro dispečeriams dėl jų vaidmens šioje katastrofoje.
Praėjus beveik penkeriems metams po šios nelaimės, ją vis dar gaubia įvairios sąmokslo teorijos.
Velionio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kascynskis ir opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nariai yra įsitikinę, kad Smolenkso katastrofa buvo suplanuotas Lenkijos prezidento, vieno drąsiausių tuometinio Rusijos premjero Vladimiro Putino kritikų, nužudymas.
Iki šiol Rusija atsisako perduoti lėktuvo liekanas Lenkijos pareigūnams, tvirtindamas, kad tyrimas tebevyksta.
Varšuva katastrofos tyrimą pratęsė iki šių metų spalio 10 dienos.
Lenkijos delegacija Rusijoje pagamintu lėktuvu „Tupolev“ skrido į Rusijos vakariniame regione turėjusias vykti Katynės žudynių atminimo ceremonijas, pagerbti tūkstančių Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų kariškių, palaidotų masinėse kapavietėse. Kremlius iki 1990 metų šias žudynes neigė.