Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas į Suomiją niekuo nebūtų išsiskyręs iš kitų viešnagių pas kaimynus, jeigu ne tas Maskvai įkyrėjęs suomių reikalavimas tai grąžinti, tai parduoti, tai išnuomoti senas karelų žemes. Rusijos vadovas pagerbė Suomijos nacionalinio didvyrio maršalo Carlo Gustavo Mannerheimo atminimą ir padėjo gėlių ant jo kapo, tačiau Karelijos problema tvyrojo per visą aukšto rango svečio vizitą.
© Corbis/Scanpix
Šiaip jau, jei ignoruosime istoriją, Suomijos ir Rusijos santykiai yra pavyzdys kitoms Skandinavijos ir Baltijos šalims. 1975 m. rugpjūtį Suomijos sostinėje pasirašytas vadinamasis Helsinkio baigiamasis aktas ir įkurta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija tarsi įtvirtino, kad sienos Europoje nekeičiamos.

Tiesa, po 15 m. tos sienos pradėjo byrėti, kaip ir pati Sovietų Sąjunga, tačiau Maskvos ir Helsinkio santykiai liko gana šilti. Suomiai nesikišo ir neskatino nacionalinių judėjimų buvusiose sovietinėse respublikose, atsargiai stebėjo Rusijos operacijas Kaukaze, nors mielai priglaudė kai kuriuos nuo karo pabėgusius čečėnų sukilėlių lyderius.

Tokie geri suomių ir rusų santykiai – ne iš didelės meilės vieni kitiems. Suomija turi labai ilgą 1269 km ilgio sieną su Rusija. Pagal ją nuo Vyborgo iki Murmansko tęsiasi mažai apgyvendinta Karelija, kuri nuo senų laikų yra ginčytina teritorija. Tokią ilgą sieną su Rusija turinti Suomija yra priversta subtiliai balansuoti savo užsienio politikos klausimais. Ji priklauso ES, tačiau oficialiai nėra NATO narė, nors dalyvauja Aljanso „Partnerystė taikos labui“ programose.

Suomijai nori nenori tenka paisyti Rusijos kaimynystės, ir kai kada jos santūrumas sukelia įvairių reakcijų. Dažnai ji pavadinama Bendrijos tylene arba net Rusijos bendrininke. Kita vertus, kaip pastebi apžvalgininkai (ir tai bene svarbiausia), Suomija yra beveik visiškai priklausoma nuo žaliavų, išskyrus medienos ir kai kurių mineralų, importo. Didžiąją dalį šių išteklių ji perka Rusijoje.

Bet grįžkime prie istorijos, kurią, lankydamasis 50 km į rytus nuo Helsinkio nutolusiame prie sienos su Rusija prisiglaudusiame Porvo mieste, pagerbė D. Medvedevas. Būtent jame 1809 m. Suomijos Seimas prisiekė Rusijos imperatoriui Aleksandrui I, ir taip po Rusijos ir Švedijos karo Suomijos Didžioji Kunigaikštystė buvo prijungta prie Rusijos. Būtent po to, siekiant pasipriešinti švedų administracijos keitimui rusiška, kilo nacionalinis sąjūdis, vadintas fenomanija. Suomiai kovojo su carizmu dėl savo kalbos pripažinimo ir 1892 m. pasiekė pergalę, nes suomių kalba buvo pripažinta lygiateisė šalia švedų kalbos.
Bet po 90 m. Rusijos imperatorius priėmė manifestą dėl Rusijos įstatymų pirmenybės prieš suomių. Tuo siekta dar glaudžiau įjungti Suomiją į Rusijos imperiją.

Prieš pat bolševikų perversmą Rusijoje 1917 m. Suomija paskelbė autonomiją. o gruodžio 6 d. – ir nepriklausomybę. Dar po metų vokiečių kariuomenė, čia įsikūrusi per Pirmąjį pasaulinį karą, paliko šalį. Tiesą sakant, bolševikai Suomijos nepriklausomybę pripažino per mėnesį nuo jos paskelbimo, tačiau vėliau įsiplieskęs pilietinis karas Rusijoje neapėjo ir rytinių Suomijos pakraščių. Suomių aktyvistų žygiai į Kareliją santykius komplikavo. Pagaliau 1920 m. Suomija su Sovietų Rusija pasirašė Tartu taikos sutartį, kuria buvo nustatyta ir valstybių siena.

Ar ji galutinė, neaišku iki šiol, nes pastaraisiais metais Suomijoje suaktyvėjo tokios nacionalistinės organizacijos, kaip judėjimas „Pro Karelia“, Suomijos karelų pabėgėliai, „Už teritorijos grąžinimą“, ir tai yra 1939 m. vadinamojo Žiemos karo su Sovietų Sąjunga padarinys. Helsinkyje kalbama, kad pagal Mannerheimo liniją, kuri 1939–1940 m. sandūroje išsilaikė tik keletą mėnesių, ir dabar eina teritorinių pretenzijų riba. Nei D. Medvedevas, nei Suomijos prezidentė Tarja Halonen tų nesutarimų nedemonstravo, tačiau Porvo mieste ryškiai išsiskyrė vienas į atvykusį Rusijos vadovą nukreiptas plakatas, kuriame reikalauta ne išnuomoti, ne parduoti, o grąžinti suomiams priklausančias karelų žemes.

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.35 val.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (47)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (8)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Hobis tapo antrąja profesija (7)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (7)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (26)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (81)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (26)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (9)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (22)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (12)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...