Problemos saugumo srityje yra pagrindinis kliuvinys Rusijos santykiuose su Vakarų šalimis. Ši tema bus pagrindinė per Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel derybas, kurios prasidėjo Prancūzijos šiauriniame pajūrio miestelyje Dovilyje.
Pastarasis susitikimas vyksta prieš kitą mėnesį Lisabonoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
A.Merkel, N.Sarkozy ir D.Medvedevas pirmadienį susitiko per bendrą vakarienę, tačiau jokių viešų pareiškimų po jos nebuvo paskelbta. Antradienį vyks šių lyderių trišalės derybos.
"Pasitikėjimas yra raktas - Šaltasis karas baigėsi, Varšuvos sutarties nebėra; Rusija yra mūsų draugė, o mes norime būti jų draugai, - N.Sarkozy sakė spaudos konferencijoje prieš vakarienę. - Dabar aiškinamės, kokios bendros grėsmės kyla Prancūzijai, Vokietijai ir Rusijai".
Nei vienas iš lyderių neplanavo pirmadienį padaryti kokių nors pranešimų, tačiau antradienį po darbinio susitikimo įvyks spaudos konferencija, kuri prasidės 11 val. 45 min. vietos (12 val. 45 min. Lietuvos) laiku.
Kalbėdamasis su naujai paskirtais užsienio šalių ambasadoriais Rusijoje per Kremliuje pirmadienį vykusią skiriamųjų raštų priėmimo ceremoniją, D.Medvedevas sakė, kad jo šalis siekia "įveikti stereotipus" santykiuose su Vakarais ir išsklaidyti Šaltojo karo laikų mitus abiejose pusėse.
"Aptarsime gyvenimą Europoje; aptarsime Europos saugumą", - nurodė prezidentas ir pridūrė, kad Rusija laukia konkrečių atsakymų iš Vakarų šalių dėl jo pasiūlymo sudaryti naują įpareigojančią Europos saugumo sutartį.
"Norėtume, kad šis potencialus dokumentas, taip pat kitos pastangos, kurias mūsų šalis deda saugumo užtikrinimo srityje, sulauktų deramo atsako pasaulyje", - pabrėžė D.Medvedevas.
Rusijos raginimą kurti "naują Europos saugumo architektūrą" NATO iki šiol vertino gana šaltai, tačiau D.Medvedevo patarėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Prichodka sakė, kad prezidentas toliau stengsis, kad Europos saugumo sutartis būtų sudaryta.
Rusija, Prancūzija ir Vokietija priešinosi 2003 metais prasidėjusiai JAV vadovaujamų pajėgų invazijai į Iraką. Tačiau šių šalių vienybė pašlijo dėl Prancūzijos grįžimo į NATO karines struktūras, Rusijos karo su Gruzija 2008 metais ir Maskvos ginčų su Ukraina dėl dujų tranzito į Europos šalis.
Derybos Dovilyje vyksta tuo metu, kai šių trijų galingųjų šalių interesai vėl pradėjo panašėti.
"Kalbant apie tikrus XXI amžiaus pavojus, mes sėdime toje pačioje valtyje", - sakė A.Merkel.
JAV prezidento Baracko Obamos administracijai taip pat mėgina suartėti su Maskva, o Rusija vykdo suartėjimo politiką su buvusiomis Varšuvos sutarties valstybėmis.
B.Obama pernai padėjo į stalčių savo pirmtako George'o W.Busho planą dislokuoti JAV priešraketinės gynybos skydo elementus Rytų Europoje. Ši sistema turėjo ginti NATO sąjungininkes nuo priešiškų valstybių, tokių kaip Iranas, ilgojo nuotolio balistinių raketų atakų.
"Šis ryšys tebėra trapus, - sakė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros. - Nėra jokių garantijų, kad šie (pagerėję ryšiai su Rusija) yra neatšaukiamas strateginis pasirinkimas".