„Rusai neatmeta branduolinio ginklo kaip karo priemonės taktinio panaudojimo galimybės“, – pareiškė H. L. Domroese.

Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas moka gerai apskaičiuoti situaciją, tačiau tuo pat metu yra „azartiškas žaidėjas“.

„Jis nėra išprotėjęs, tačiau – žaidėjas. Ir tai gali būti pavojinga“, – įsitikinęs generolas.

Tuo pat metu H. L. Domroese pažymėjo, kad nei jis asmeniškai, nei NATO nevertina Rusijos kaip priešo, blogiausiu atveju – kaip potencialią grėsmę. „Niekas NATO nenori karo. Tačiau mes esame pasirengę apginti aljansui priklausančių šalių gyventojus. Tikiuosi, kad prezidentas Putinas tai supranta. Ir todėl aš iki šiol miegu ramiai“, – pridūrė jis.

Gegužės 21 dieną NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Philipas Breedlove'as Briuselyje sakė, kad Rusija per konfliktą Ukrainos rytuose dislokavo ginklų sistemas, kurios galėtų būti naudojamos branduoliniam smūgiui suduoti.

Amerikiečių generolas pripažino, kad neturi „tiesioginių įrodymų“ dėl Rusijos branduolinio ginklo dislokavimo, tačiau pažymėjo, kad dauguma amunicijos transportavimo sistemų Rusijoje turi dvejopą paskirtį – tinka ir konvenciniam, ir branduoliniam ginklui. Aljanso vyriausiasis vadas teigia, kad „kai kurios šių sistemų yra dislokuotos“.

Ph. Breedlove'as pažymėjo, kad nėra būtinybės NATO koreguoti branduolinę strategiją, tačiau organizacijos pirmaeilė užduotis – būti pasirengusia duoti „užtikrintą, patikimą ir veiksmingą branduolinį atsaką“.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas NATO vyriausiojo vado Europoje pareiškimą pavadino nepagrįstu, o jo kaltinimus Rusijos atžvilgiu – nepamatuotais.

Anksčiau aljansas išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl branduolinio ginklo dislokavimo Kryme. Prieš tai buvo V. Putino pareiškimas apie galimą Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą tuo atveju, jeigu Krymo prijungimas prie Rusijos Federacijos nebūtų buvęs taikus.

Po šio prezidento prisipažinimo atlikta apklausa parodė, kad 25 procentai Rusijos gyventojų pritaria branduolinio ginklo panaudojimui „išorinio įsiveržimo į Krymą“ atveju.

Nemažai triukšmo sukėlė ir Rusijos ambasadoriaus Danijoje Michailo Vanino branduoliniai grasinimai. Jis interviu vietos žiniasklaidai kovo 20 dieną pareiškė, kad tuo atveju, jeigu Kopenhaga prisijungs prie NATO priešraketinės gynybos sistemos, Maskva tai priims kaip grėsmę, o Danijos karo laivai „taps Rusijos branduolinių raketų taikiniu“.

Ph. Breedlove'as šiuos pasisakymus pavadino „politinio spaudimo“ pavyzdžiu šalims, norinčioms prisijungti prie NATO priešraketinės gynybos sistemos.

Maskva šią sistemą laiko grėsme strateginei pusiausvyrai Europoje, tuo tarpu NATO tvirtina, kad priešraketinės gynybos sistemos užtikrins apsaugą nuo vadinamųjų „blogio ašies valstybių“.

Rusijos gynybos ministras Anatolijus Antonovas kovo 21 dieną pareiškė, kad Maskva kariauti nenori ir niekam grėsmės nekelia. Jis paragino nedaryti iš Rusijos „pasaulio saugumui grasinančio monstro“.