Turkijos pareigūnai teigia vizitu norintys pagerinti santykius su Maskva, tačiau taip pat tikina neketinantys nusigręžti nuo Vakarų.
„Nuostabios draugystės pradžia“, – pirmadienį skelbė Maskvoje leidžiamas savaitraštis „The Moscow Times“. Tačiau dar neseniai abiejų valstybių santykiai laikyti blogiausiais per pastaruosius dešimtmečius.
Turkijos kariai lapkritį numušė Rusijos naikintuvą, Maskva Ankarai dėl to įvedė ekonomines sankcijas, o Turkijoje turistaujančių rusų sumažėjo dramatiškai. Dabar R. T. Erdoganas Putiną vadina draugu, o vizitą į Sankt Peterburgą – istoriniu.
Įtampa ėmė slūgti dar birželį, kai R. T. Erdoganas atsiprašė dėl lėktuvo numušimo. Tuo metu Turkijoje nepavykus kariniam perversmui, V. Putinas suskubo išreikšti paramą prieš pučistus atsilaikiusiai vyriausybei.
Dalis Vakarų politikų vizitą vertina skeptiškai, nes baiminasi, kad Ankara, jų pačių kritikuojama dėl perversmininkų persekiojimo, gali suartėti su Kremliumi. Kai kurie apžvalgininkai teigia, jog Vakarai neturi pasirinkimo – NATO narė Turkija jiems bet kokiu atveju išlieka svarbi – tiek dėl migracijos srautų suvaldymo, tiek dėl karinės pagalbos Sirijoje.
Atnaujinti verslą
Turkijos ir Rusijos – dviejų stiprių valstybių, besivaržančių dėl įtakos strategiškai svarbiame Juodosios jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose – santykiai niekada nebuvo vienareikšmiški, o jų pirmtakės, Osmanų ir Rusijos imperijos, kariavo tris šimtmečius.
Vis dėlto iki krizės dėl numušto lėktuvo Maskva ir Ankara sugebėdavo išvengti ginčų dėl krizių Sirijoje ir Ukrainoje, kenkiančių bendradarbiavimui įvairiose srityse – pavyzdžiui, vykdant dujotiekio „TurkStream“ į Europą ir Rusijos statomos atominės jėgainės Turkijoje projektus.
Šie projektai buvo įšaldyti, o dvišalės prekybos apyvarta nuo šių metų sausio iki gegužės nusmuko 43 proc. iki 6,1 mlrd. JAV dolerių. Iš Rusijos į Turkiją atvykstančių turistų sumažėjo 93 procentais.
Dabar, kai Rusijos ekonomiką apėmusi krizė, nulemta smukusių naftos kainų ir Vakarų šalių sankcijų dėl konflikto Ukrainoje, o Turkijos perspektyvos atrodo prastos, abiejų šalių lyderiai nori vėl išjudinti reikalus.
R. T. Erdoganas sakė Rusijos žiniasklaidai norintis „nedelsiant imtis veiksmų“, kad būtų tęsiamas „TurkStream“ projektas, turintis atverti galimybę perpumpuoti 31,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Taip pat planuojama užbaigti Akujaus atominę elektrinę.
Tikri draugai?
Ankstesnius glaudžius santykius padėjo vystyti mačistinė V. Putino ir R. T. Erdogano draugystė. Abu panašaus amžiaus (R .T. Erdoganas – 62, o V .Putinas – 63 metų), kovingo būdo lyderiai giriami, kad sugebėjo atkurti pasitikėjimą savo šalimis po finansų krizės, bet taip pat yra kritikuojami už žmogaus teisių varžymą.
Vis dėlto pastaroji priešprieša, kai V. Putinas kaltino R. T. Erdoganą smogus Rusijai į nugarą ir palaikant neteisėtą prekybą nafta su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, buvo itin aštri, tad abiem lyderiams gali prireikti nemažai laiko santykiams atšildyti.
„Matysime ilgiau trunkančius, bet pragmatiško pobūdžio ryšius, grindžiamus ne asmenine draugyste ar ideologija, o bendrais materialiais interesais“, – prognozavo Carnegie centro Maskvoje analitikas Aleksandras Baunovas.
Rusija, pernai rugsėjį pasiuntusi savo pajėgas į pagalbą R. T. Erdogano priešininkui – Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, pakeitė to pilietinio karo eigą, bet sukėlė didelį susirūpinimą Ankarai.
R. T. Erdoganas tvirtino Rusijos žiniasklaidai, kad B. al Assadas turi pasitraukti, nors V.Putinas galvoja priešingai. Visgi Turkijos lyderis pažymėjo, kad konfliktas, nulėmęs priešpriešą su Maskva, dabar taip pat gali tapti svarbiu veiksniu atnaujintam abiejų šalių bendradarbiavimui.
„Rusija yra pagrindinė, nepakeičiama ir labai svarbi veikėja, kuriant taiką Sirijoje, – sakoma R. T. Erdogano komentaruose, išverstuose į rusų kalbą. – Šią problemą reikia išspręsti, padedant Rusijos ir Turkijos bendriems veiksmams.“
