Taip pat gauti duomenys parodė, kad įgulos vadas katastrofos metu nebuvo pilotų kabinoje ir nebegalėjo į ją patekti. Iš „juodosios dėžės“ gautuose įrašuose girdėti, kad paskutinėmis skrydžio minutėmis pagrindinis pilotas daužė į kabinos duris, o vėliau įsijungė pavojaus signalai.

„Antrasis pilotas buvo vienas prie vairalazdės. Jis sąmoningai atsisakė atidaryti pilotų kabinos duris (pirmajam) pilotui ir sąmoningai inicijavo lėktuvo žemėjimą“, – sakė prokuroras Brice'as Robinas, remdamasis informacija iš juodosios dėžės, įrašinėjančios pokalbius pilotų kabinoje.

Antrasis pilotas Andreasas Lubitzas, dėl kurio veiksmų ir įvyko katastrofa, nebuvo žinomas kaip turintis ryšių su terorizmu arba ekstremistais.

„Pilotas buvo Vokietijos pilietis, bet jo tautybės aš nežinau. Jis nebuvo įtrauktas į teroristų sąrašus, jeigu tai turite galvoje. Nuo 2001 metų rugsėjo Jungtinės Valstijos įvedė dvigubą apsaugos sistemą. Durys turi saugos kodą, arba vaizdo kamerą, kad būtų galima atpažinti už durų esantį asmenį. Tuomet reikia veiksmo, kad durys atsidarytų. Šis lėktuvas buvo 1991 metų“, – sakė prokuroras B. Robinas.

Kamavo depresija

Nors iš pradžių pasirodė informacija, kad pilotas A. Lubitzas nebuvo kamuojamas depresijos, tačiau aiškėja nauji faktai.

Matthiasas Gebaueris iš „Der Spiegel“ socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad vienam iš katastrofą patyrusio lėktuvo pilotų Andreasui Lubitzui galėjo būti depresija arba išsekimas.


M. Gebaueris tikina pasikalbėjęs su A. Lubitzo kaimynais ir draugais, kurie patvirtino, kad keletą mėnesių 2009 m., kai A. Lubitzas laikinai buvo sustabdęs apmokymus pagal pilotų rengimo programą, jį vargino depresija.

A. Lubitzo mokyklos draugės mama patvirtino leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kad jis yra pasakojęs jos dukteriai, kad laikinai sustabdė apmokymus pagal pilotų rengimo programą, nes jam buvo depresija.

„Panašu, kad jis buvo išsekęs, jį vargino depresija“, - patikino moteris, kurios vardas ir pavardė neįvardijami.

Moteris papasakojo, kad jos dukra buvo susitikusi su A. Lubitzu prieš pat Kalėdas ir jis atrodė normaliai. A. Lubitzo mokyklos laikų draugės mama patikino, kad jis buvo „mielas berniukas“. „Jis kilęs iš geros šeimos“, - sakė ji.

„Germanwings“ motininės įmonės „Lufthansa“ vykdomasis direktorius Carstenas Spohras kovo 26 d. surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad A. Lubitzas prieš šešerius metus buvo laikinai sustabdęs apmokymų procesą. Vėliau jis dar kartą atliko testus – techninį ir psichologinį, po kurių buvo pripažintas 100 proc. tinkamu vykdyti skrydžius.

„Negaliu įvardinti priežasčių, dėl kurių jis sustabdė apmokymus keliems mėnesiams“, - patikino „Lufthansa“ vadovas.

Apibūdinamas kaip „normalus vaikinas“

Andreasas Lubitzasas gimtajame Montabauro mieste yra apibūdinamas kaip „normalus vaikinas“, „šaunus jaunuolis“.

„Jis buvo visiškai normalus vaikinas“, – sakė Klausas Radke, vietos sklandymo klubo, kuriame A. Lubitzas gavo savo pirmąją licenciją, vadovas. Rudenį A. Lubitzas šiame klube lankė kvalifikacijos kėlimo kursus.

„Aš jį pažinau, turėčiau sakyti, kad pakartotinai su juo susipažinau kaip su labai maloniu, linksmu ir mandagiu jaunuoliu“, – pridūrė jis.

Nedidelį 12 tūkstančių gyventojų turintį vakarinės Vokietijos miestelį ketvirtadienį sukrėtė Prancūzijos prokurorų pareiškimas, kad 28 metų A. Lubitzas galėjo tyčia sudaužyti „Airbus“ lėktuvą.

Iš pažiūros jis gyveno aktyvų gyvenimą: bėgiodavo pusmaratonius, domėjosi popmuzika, lankėsi naktiniuose klubuose. Apie tai galima spręsti iš jo tinklaraščio tinke „Facebook“.

„Man tiesiog trūksta žodžių. Neturiu tam jokio paaiškinimo. Man, pažįstančiam Andreasą, tai yra tiesiog nesuvokiama“, – sakė kitas ilgametis aviacijos klubo narys Peteris Rueckeris.

„Andreas buvo labai malonus jaunuolis, kuris čia mokėsi ir buvo šio klubo narys. – kalbėjo P. Rueckeris. – Jis buvo labai linksmas, nors kartais būdavo gana tylus. Jis čia buvo tiesiog vienas iš daugelio tokių“.

Miestelio gyventojas Hansas Juergenas Krause nedidelio balto namo, prie kurio policija pastatė apsaugą, kaimynas sakė, kad jį ši žinia „tikrai sukrėtė“.

„Esu kaip ir jūs sukrėstas ir nustebintas“, – sakė gimnazijos, kurią lankė ir 2007 metais baigė A. Lubitzas vadovas Arminas Pleissas, 1300 mokinių mokyklos direktoriumi tapęs po jos baigimo.

„Germanwings“ pateikė gana neišsamią informaciją apie savo antrąjį pilotą, kuris, remiantis gauta informacija, buvo išskraidęs 630 valandų, kai daugiau nei 10 metų bendrovėje „Lufthansa“ dirbęs lėktuvo kapitonas – daugiau nei 6 tūkstančius.

A. Lubitzas mokėsi „Lufthansa“ pilotų akademijoje Bremene. Akademijos atstovai apie jį kalbėti atsisakė.

Tuo tarpu jo miestelio aviacijos klubo interneto svetainėje pasirodė gedulo kaspinas, ant kurio užrašytas katastrofą patyrusio skrydžio numeris ir vardas „Andreas“.

„Jis turėjo daug draugų, jis nebuvo vienišius“, – sakė P.Rueckeris.

„Jis įsiliejo į grupę. Mūsų klube daugiausia jaunų žmonių, kurie mokosi valdyti sklandytuvus, o tada gauna licencijas ir, galbūt, kaip tai atsitiko jam, peršoka į komercinę aviaciją“, – pridūrė kolega.

Prieš katastrofą – mirtina tyla

Prancūzijos Alpėse antradienį sudužusio Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo antrasis pilotas, įtariamas sąmoningai sukėlęs lainerio katastrofą, prieš nukreipdamas orlaivį žemyn neištarė „nė vieno žodžio“, pranešė Marselio prokuroras.

Prokuroras B. Robinas ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė, jog neturima jokių duomenų, kad 28 metų Andreas Lubitzas būtų kaip nors susijęs su terorizmu ar ekstremizmu.

„Nėra priežasčių įtarti teroristinį išpuolį“, - pabrėžė jis.

Paklaustas, ar nemano, kad 150 gyvybių pareikalavusi katastrofa galėjo įvykti pilotui nusprendus nusižudyti, prokuroras atsakė: „Žmonės, nusprendę atimti sau gyvybę, paprastai tai daro vienumoje... Nelaikau to savižudybe“, - sakė B.Robinas.
Antrasis pilotas išjungė skrydžio stebėsenos sistemos mygtuką prieš nukreipdamas lėktuvą žemyn ir neištarė „nė vieno žodžio“ per paskutines 10 skrydžio minučių.

Jis nurodė, kad katastrofos vietoje tarp lėktuvo nuolaužų aptikta juodoji dėžė su pilotų kabinos pokalbių įrašais leidžia daryti prielaidą, kad orlaivio keleiviai apie jų neišvengiamą žūtį nežinojo „iki pat paskutinės akimirkos“ ir „žuvo akimirksniu“.

Pasak jo, iš salono sklindantys klyksmai pasigirdo tik paskutinėmis įrašo sekundėmis.

Įraše girdima, kad kapitonas ir antrasis pilotas kalbėjosi normaliai ir „mandagiai“ pirmąsias 20 skrydžio minučių, kai lėktuvas pakilo iš Barselonos.

„Tuomet girdime, kaip pilotas paprašo antrojo piloto perimti valdymą, jo krėslas atitraukiamas atgal, o durys užsidaro. Galime manytų, kad jis išėjo atlikti gamtinių reikalų, – sakė B.Robinas. – Antrasis pilotas buvo paliktas vienas prie vairalazdės. Girdime kelis piloto raginimus įleisti jį į kabiną. Jokio antrojo piloto atsakymo nebuvo.“

B. Robinas pridūrė, kad A.Lubitzo kvėpavimo garsai buvo „normalūs“ per visą likusį skrydžio laiką, o tai rodo, kad jis buvo sąmoningas.