V.Putinas pirmadienį nurodė surengti pratybas, kuriose turėjo dalyvauti daugiau negu 40 tūkst. karių. Šie manevrai vykdomi daugelyje šalies regionų – nuo Arkties iki Tolimųjų Rytų ir neramaus Šiaurės Kaukazo.

Prezidentas taip pat įsakė pasiųsti branduolinį ginklą galinčius gabenti strateginius bombonešius į Krymą, minint Maskvos įvykdytos to Ukrainos regiono aneksijos pirmąsias metines.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, kuris ketvirtadienį sakė, kad „pratybose dalyvaujančių karių skaičius padidėjo iki 80 tūkst., o lėktuvų ir sraigtasparnių – iki 220“.

Ką slepia Rusijos raumenų demonstravimas?

Strateginiai bombonešiai Kryme, branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos „IskanderKaliningrado srityje, precedento neturinčios karinės pratybos Rusijos tolimojoje šiaurėje.

Panašu, kad visi daliniai, pradedant nuo desantinių pajėgų ir baigiant kovos su povandeniniais laivais pajėgomis, siekia pademonstruoti savo raumenis per vadinamą „staigų armijos pasirengimo atremti naujas grėsmes patikrinimą“.

Kremlius tvirtina, kad tokia pajėgų mobilizacija, neregėta nuo pat Šaltojo karo laikų, tėra paprasčiausias vidinis patikrinimas, kuriuo siekiama pažiūrėti, ar ilgalaikė Rusijos persiginklavimo programa duoda kokių nors rezultatų.

Nepaisant ekonominės krizės ir smarkiai apkarpytų valstybinių išlaidų, Rusijos karinis biudžetas šiais metais turėtų padidėti net 30 proc.

Tačiau kai kurie Europos šalių lyderiai mano, kad tokiu jėgos demonstravimu Rusija veikiausiai siekia juos įbauginti, ypač turint galvoje, kad šiuo metu jie sprendžia, ar pratęsti Rusijai sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, rašo svetainė scmonitor.com.

„Esu įsitikinusi: Rusija demonstruoja savo jėgą... kad padarytų kokią nors įtaką Europos Tarybos sprendimui“, – antradienį žurnalistams pareiškė Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz.

Ekspertų nuomone, politiniai signalai tikrai yra šių pratybų dalis. Šią savaitę Rusija švenčia Krymo prisijungimo metines ir Maskva aiškiai rodo, kad net trečiasis pasaulinis karas nesugebėtų atplėšti pusiasalio nuo jo tėvynės.

Šią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija išreiškė susirūpinimą dėl to, kad netoli nuo Rusijos sienų daugėja NATO karinių pratybų, per kurias Vakarų šalys taip pat demonstruoja savo ryžtą duoti atkirtį Rusijos agresijai.

„Tokie NATO veiksmai veda padėties destabilizavimo link ir didina įtampą Europos šiaurės rytuose“, – užsienio reikalų viceministro Aleksejaus Meškovo žodžius citavo naujienų agentūra TASS.

„Mūsų valdžia gali sakyti, kad Rusijos pratybos niekaip nėra susijusios su NATO veiksmais, tačiau kaip mūsų kariškiai gali ignoruoti karinius žaidimus, vykstančius netoli mūsų sienų? – sakė TASS karinių naujienų redaktorius Viktoras Litovkinas. – Jėgą demonstruoja abi pusės“.

NATO pratybos, daugiausia vykstančios naujų aljanso narių – Rusijos kaimynių – teritorijoje, taip pat, regis, neturi precedento – bent jau nuo Šaltojo karo laikų.

„Šiandien NATO yra 10 kartų aktyvesnė, negu anksčiau. Jie skelbia paranojiškus pareiškimus apie Rusijos kėslus, taip pateisindami savo pajėgų didinimą Rytų Europoje“, – sakė buvęs Rusijos gynybos ministerijos spaudos sekretorius ir karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas.

Kalbant apie pastebimus Rusijos pajėgų veiksmus, tai visi turėtų prie to priprasti, pažymėjo jis.

„Rusijos armija bet kuriuo momentu turi būti pasirengusi bet kokiems įvykių posūkiams. Taigi jai reikia kasdien treniruotis, kaip geram sportininkui“, – paaiškino V. Baranecas.