Praėjusią savaitę lengvai galėjo apimti déjà vu jausmas. Kaip ir 2011 metų gruodį, tvyrojo nuojauta, kad įvyko kažkas labai svarbaus, ir kad kažkas labai svarbaus pasikeitė, rašo „Radio Free Europe Radio Liberty“ svetainė rferl.org. Balandžio 2 d. Maskvos centre nuvilnijo dar viena protestų banga, išsivysčiusi į masinius sulaikymus.
© AFP / Scanpix

Masiniai protestai Vladimiro Putino režimą užklupo netikėtai, ir staiga apėmė jausmas, kad Kremliaus visagalybės aura buvo pramušta.

Apėmė jausmas, kad V. Putino režimas pajuto grėsmę. Tačiau taip pat kankina nuojauta, kad šis režimas, pajutęs grėsmę, gali būti labai pavojingas.

Visi žino, kuo baigėsi 2011 metų gruodžio protestai: šiurkščiu susidorojimu, po kurio sekė karinė avantiūra Ukrainoje.

Praėjusį savaitgalį Aleksejus Navalnas sugebėjo smogti netikėtą smūgį. Dabar laukiame atsakomųjų Kremliaus veiksmų.

Taigi, kas toliau? Svetainė rferl.org pristato kelis scenarijus.

1) Bolotnaja aikštės redux: susidorojimai ir Penktoji kolona

Gali būti, kad nepakaks aptalžyti protestuotojus guminėmis lazdomis ir sulaikyti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Igoris Zubovas mano, kad atėjo metas imtis tikrai griežtų priemonių.

Vidaus reikalų viceministras naujienų agentūrai „Tass“ sakė, kad „jei tokios provokacijos ims dažnėti, griebsimės viso turimo arsenalo, kuris yra gerokai platesnis“.

Tuo tarpu Kremlių palaikantis bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ užsiminė, kad policija būsimas demonstracijas gali išsklaidyti vandens patrankomis, ašarinėmis dujomis ir garsinėmis granatomis.

Nauja Kremliaus intriga: žaidžiamas daug gilesnis žaidimas?
© AFP / Scanpix

Taip pat atsinaujino kalbos apie sustiprintą „patriotinį švietimą“ mokyklose ir patriotines interneto kampanijas, skirtas jaunimui.

Be to, kad A. Navalnui už minėtus protestus buvo skirta 15 parų arešto, policija ir Federalinės saugumo tarnybos agentai surengė reidus į jo Kovos su korupcija fondo biurus Maskvoje.
Kovo 30 dieną prabilo ir pats V. Putinas, pareiškęs, kad „nesilaikantys įstatymų bus baudžiami“.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusijos valstybinė televizija toliau uoliai kurpia Kremliaus naratyvą, tvirtindama, kad dešimtys tūkstančių žmonių, kurie virtinėje Rusijos miestų išėjo į gatves, norėdami išreikšti pasipiktinimą korupcija, yra dalis Vakarų sąmokslo pakenkti Rusijai.

Taigi Kremlius nupučia dulkes nuo geriausių savo hitų: represinių priemonių ir pareiškimų, kad protestuotojai priklauso Penktajai kolonai.

Atrodo, kad jis atgaivina scenarijų, kurio laikėsi po 2012 metų gegužės protestų Bolotnaja aikštėje,

V. Putino inauguracijos išvakarėse.

2) Nauja legitimumo krizė: pokryminio atsigavimo pabaiga?

Tačiau ar susidorojimas šį kartą bus veiksmingas?

Rašydamas leidinyje „Ježednevny žurnal“ politikos komentatorius Igoris Jakovenka Kremliaus reakciją vadina „daugialype, bet nuspėjama“.

Tačiau jis priduria, kad „labai tikėtina“, jog pernelyg griežtas susidorojimas ateityje paskatins aršesnius protestus.

Ar Kremlius susigrąžins iniciatyvą, panaudodamas jėgą, ar tai smogs jam atgal, daugiausia priklausys nuo to, kiek bus išblėsęs efektas, kurį Denisas Volkovas iš Levados centro vadina Krymo aneksijos sukeltu „nustatymu iš naujo“ (the Crimea reset).

Praėjusių metų rugsėjį viename savo straipsnyje D. Volkovas tvirtino, kad V. Putino režimas nuo 2009 iki 2013 metų išgyveno legitimumo krizę, kuri 2011 – 2012 metais pakurstė masinius protestus ir meteoritiniu greičiu į opozicijos lyderius iškėlė A. Navalną.

Ši legitimumo krizė tęsėsi nepaisant to, kad Kremlius šiurkščiai pažabojo nepasitenkinimą, kuris kilo 2012 metų gegužę, V. Putinui sugrįžus į Kremlių. Galiausiai ši krizė virto egzistencine grėsme, kai 2013 – 2014 metų Ukrainos euromaidanas pradėjo teikti įkvėpimą Rusijos opozicijai.

Aleksejus Navalnas
Aleksejus Navalnas
© AFP / Scanpix

Tuomet įvyko Krymo aneksavimas, prasidėjo karas Donbase. Šių įvykių pakurstyta patriotinė euforija suteikė režimui antrą kvėpavimą. Tvyrant tokiai atmosferai, pasipriešinimas ne tik buvo bergždžias – jis buvo dar ir pavojingas.

Tačiau pasirodė ženklų, kad tokios nuotaikos blėsta.

Internete pasirodė virtinė vaizdo įrašų, kuriuose mokyklų moksleiviai ir universitetų studentai maištauja prieš priverstinį patriotizmą klasėse.

Ir tai nėra tik jaunimo maištas. Garsios Rusijos asmenybės taip pat vis rečiau drovisi kritikuoti valdžią.

Pavyzdžiui, Rusijos filmų kūrėjas Aleksandras Sokurovas, praėjusią savaitę per Rusijos kino apdovanojimų „Nika“ ceremoniją sakydamas padėkos kalbą, pasmerkė policijos smurtą prieš protestuotojus.

Tuo tarpu Rusijos vilkikų vairuotojai toliau streikuoja prieš vieną nepopuliarų kelių mokestį.
Visa tai vyksta tuo metu, kai Kremlius ruošiasi kitų metų kovą numatytiems prezidento rinkimams – rinkimams, kuriuos tikėjosi paversti karūnavimu.

„Kuo daugiau įtampos, kurią jaučia galios elitas, ir kuo daugiau išteklių, kuriuos jis turės sutelkti, ruošdamas visuomenę 2018 metų rinkimams, tuo greitesnis ir sunkiau valdomas bus V. Putino režimo legitimumo nuosmukis“, - rašė D. Volkovas.

Tokie režimai kaip V. Putino nėra palaikomi vien tik jėga – jie taip pat remiasi kolektyvine visagalybės, nepažeidžiamumo ir neišvengiamybės haliucinacija. Kai kolektyvinė haliucinacija išsisklaido, jie patenka į bėdą.

3) Kremliaus intriga: žaidžiamas gilesnis žaidimas?

Ne visas triukšmas, atsklidęs iš oficialiosios Maskvos dėl savaitgalių protestų, buvo priešiškas.

Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, pavyzdžiui, paragino valdžią įsiklausyti į protestuotojų priekaištus dėl korupcijos.

Tuo tarpu Federacijos tarybos narys Viačeslavas Marchajevas pasiūlė ištirti korupcijos faktus, iškeltus A. Navalno filme apie Dmitrijaus Medvedevo turtus, tapusius nominalia demonstracijų priežastimi.

Tačiau tai, kad Rusijai ruošiantis kitų metų prezidento rinkimams, buvo užsipultas būtent D. Medvedevas, verčia manyti, kad be nuoširdaus masinio pasipiktinimo, pakursčiusio užpraeitos savaitės protestus, Kremlius taip pat gali regzti kažkokią intrigą.

Kitaip tariant, kažkas gali naudotis A. Navalno tyrimu ir užpraėjusio savaitgalio protestais, kad pašalintų D. Medvedevą iš posto.

Protestai Rusijoje
Protestai Rusijoje
© AP / Scanpix

„Tokioje policinėje valstybėje kaip Rusija tiriamosios žurnalistikos griebiamasi tik tuomet, kai įtakingi sluoksniai nori susidoroti su savo varžovais“, - leidinyje „The American Interest“ rašė Damiras Marusicas ir Karina Orlova.

„Faktai, atskleisti apie neteisėtai įgytus D. Medvedevo turtus, pasižymi ypatinga asmenine žinia, skirta pačiam V. Putinui: tavo pasirinktas įpėdinis veikiausiai nėra tinkamas tave pakeisti“, - teigė jie.
Jeigu tai yra tiesa, tuomet praėjusią savaitę daug dėmesio sulaukusi D. Medvedevo kelionė į Arktį kartu su V. Putinu turėtų reikšti, kad Kremliuje jis vis dar mėgaujasi prielankumu.

Po šios kelionės D. Medvedevas demonstravo savo valdžią: netikėtai dėjosi esąs griežtas vadovas ir plūdo savo pavaldinius už tai, kad jie pavėlavo į ministrų kabineto posėdį.

Paskutinį kartą rusai masiškai protestavo 2011 – 2012 metais. Ironiška, kad tuomet šiuos protestus sukėlė nusivylimas, jog V. Putinas per liūdnai pagarsėjusią „rokiruotę“ išstūmė iš Kremliaus „liberalųjį“ D. Medvedevą.

Dabar protestuotojai reikalauja D. Medvedevo galvos.

Taigi déjà vu – išskyrus tai, kad šį kartą yra kitaip.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (756)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (261)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (10)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (215)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (9)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...