„Stipresnė Europos gynyba bus gerai Europos Sąjungai, bus gerai Europai ir bus gerai NATO“, – sakė NATO vadovas per spaudos konferenciją Romoje, dalyvaujant Italijos užsienio reikalų ministrui Paolo Gentiloni.

Pasak J. Stoltenbergo, Europos šalių bendradarbiavimo stiprinimas gali būti vertinamas tik teigiamai. Jis taip pat paragino valstybes didinti savo išlaidas gynybai, nes „mes gyvename pavojingesniame pasaulyje, su naujais iššūkiais ir naujomis grėsmėmis, todėl turime (į juos) atsakyti ir prisitaikyti“.

Tačiau generalinis sekretorius perspėjo, kad būtina „užtikrinti, jog būtų išvengta NATO struktūrų pakartojimo ir kad tai, ką daro Europa, papildytų NATO“.

„Ministras Gentiloni ir daugelis kitų Europos vadovų savo tvirtuose pareiškimuose (anksčiau) tikino, kad tai nėra kažkokios alternatyvos NATO aljansui kūrimas“, – pridūrė jis.

ES gynybos ministrai pastaraisiais mėnesiais svarsto būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Tai erzina Britanija, kuri žada pasipriešinti bet kokiam bandymui sukurti „ES armiją“ po britų referendume išsakyto sprendimo.

Tarp iššūkių, su kuriais susiduria NATO ir ES, yra „vis kategoriškesnė ir nenuspėjama Rusija“, sakė J. Stotltenbergas.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija dislokavo branduolinius užtaisus galinčių nešti raketų sistemas arčiau Aljanso sienų... Mes tęsime savo tvirtos gynybos ir politinio dialogo politiką“, – kalbėjo NATO vadovas.

Italijos ministras P. Gentiloni sakė, kad Italija galėtų prisidėti atsakant į Rusijos žaidžiamus karo žaidimus rajonuose, kurie ribojasi su NATO narėmis Baltijos valstybėmis, pasiųsdama 140 karių Aljanso rytinio sparno gynybai sustiprinti.

Ši žinia sukėlė Italijos kairiųjų politikų ir populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) pasipiktinimą. Pasak jų, toks žingsnis Italijai yra sugrįžimas 30 metų atgal.