NATO vadovas: nenorime naujo Šaltojo karo

NATO, stiprindama savo kolektyvinę gynybą, nesiekia įsivelti į naujas ginklavimosi varžybas, patikino Aljanso Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas per Varšuvos viršūnių susitikimą, kur be kita ko buvo patvirtinti sprendimai dėl besirotuojančių daugianacionalinių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

„Mes nenorime naujojo Šaltojo karo, naujų ginklavimosi varžybų ir nesiekiame konfrontacijos. Stiprindami atgrasymą ir gynybą, mes toliau siekiame konstruktyvaus dialogo su Rusija. Rusija yra mūsų didžiausias kaimynas, ji yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, ir jos vaidmuo yra svarbus, kalbant apie saugumo iššūkius Europoje ir aplink. Rusija negali ir neturėtų būti izoliuota“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją penktadienį.

NATO generalinis sekretorius informavo ketinąs kitą savaitę sušaukti NATO – Rusijos tarybą ir jos metu informuoti apie pasiektus sprendimus.

Penktadienį Varšuvoje Aljanso lyderiai nusprendė patrigubinti NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 14 tūkst. karių, sustiprinti Turkiją, nusiunčiant ten AWACS orlaivį ir raketinėmis sistemomis, paspartino sprendimų priėmimą ir sukūrė strategijas, kaip tvarkytis su hibridinėmis grėsmėmis ir kompleksiniais iššūkiais pietuose.

„Mes nusprendėme padidinti karinį dalyvimą rytinėje Aljanso dalyje keturiais batalionais – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, kurie veiks rotaciniu pagrindu. (…) Šie batalionai demonstruoja transatlantinių ryšių stiprybę ir jie parodo, kad puolimas vienos narės, būtų suprantami , kaip viso Aljanso puolimas“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis taip pat paminėjo, kad ketinama sukurti daugianacionalinę brigadą Rumunijoje bei informavo apie tai, kad NATO balistinė raketinės gynybos sistema jau pasiekė pradinius pajėgumus.

„Tai reiškia, kad JAV laivai dislokuoti Ispanijoje , radaras Turkijoje ir perėmėjai Rumunijoje gali dirbti kartu kontroliuojami ir vadovaujami NATO. Tai yra visiškai gynybinė sistema , ji skirta apsiginti nuo puolimo iš už euroatlantinės erdvės, ir nekuria jokios grėsmės Rusijos strateginiai branduoliniams pajėgumams“, – sakė J. Stoltenbergas.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus, daugiau dėmesio skirta ir kibernetinėms grėsmėms atremti.

„Narės įsipareigojo stiprinti savo atsparumą, padidinti civilinį pasirengimą ir užtikrinti, kad turėsime reikalingus pajėgumus naujiems iššūkiams, tame tarpe ir hibridiniam karui“, – sakė J. Stoltenbergas.