Pasak H. Tiido, Lenkija, kaip NATO narė, nori, kad Aljansas plėstųsi pirmiausia jos rytinės kaimynės sąskaita , o Lenkiją savo ruožtu dažnai palaiko Vokietija. "Lenkija taip pat turi galingų globėjų Jungtinėse Valstijose", pažymėjo H. Tiido. "Šia prasme Lietuva gali tikėtis didesnės paramos".
Estijos diplomatas pridūrė, kad Lietuvai įstojus į NATO gali kilti problemų dėl Rusijos karinio tranzito į Kaliningrado sritį. Pasak Estijos gynybos ministro Juri Luiko (Jurio Luiko), jis mato du NATO plėtros variantus - arba Lietuva įstoja pirmoji, arba į Aljansą vienu metu priimamos visos trys Baltijos šalys.
"Lietuvos ginkluotosios pajėgos ne itin pranoksta Estijos, be to, tai juk ne sporto varžybos", sakė J. Luiko radijo laidoje. "Esu tikras, kad ir mes galime pasitempti".
Tuo tarpu Estijos URM vicekancleris H. Tiido pabrėžė, kad Estija greičiau pritaria oficialiajai NATO pozicijai, kad dar ne metas įvardyti vieną ar kitą valstybę kaip pasiekusią didžiausią pažangą.
NATO Parlamentinė Asamblėja praėjusią savaitę atmetė JAV senatoriaus Williamo Rotho (Viljamo Roto) pasiūlymą įvardyti Lietuvą, Slovakiją ir Slovėniją kaip šalis, kurios padarė didžiausią pažangą, siekdamos narystės NATO. Buvo pritarta rezoliucijai, kurioje nė viena iš šalių nebuvo paminėta kaip geriausia kandidatė.
Šis sprendimas sukėlė Lietuvos politikų nepasitenkinimą, ir jie apkaltino kolegas estus lobistiniu darbu prieš juos bei bandymu suskaldyti Baltijos šalių vienybę.