Tačiau dabar, kai buvo paskirta Rusijos Centrinės rinkimų komisijos vadove, jai gresia dar sunkesnė užduotis: užtikrinti, kad šį rudenį numatyti Rusijos parlamento rinkimai būtų laisvi ir skaidrūs, rašo „The Washington Post“.
Ant kortos pastatyta tikrai daug. Paskutiniai Rusijos rinkimai, vykę 2011 metais, tapo tikru farsu, o vaizdo įrašai, kaip klastojami balsai, ir kaltinimai masiniais rinkimų pažeidimais buvo sukėlę didžiausius mitingus už demokratiją ir didžiausią pasipriešinimą V. Putinui pastarųjų laikų Rusijos istorijoje.
Dabar skirtumas tas, pasak E. Pamfilovos, kad V. Putinas suteikė mandatą švariems rinkimams. Ji tvirtina, kad yra to įrodymas.
„Jei nebūtų politinės valios normaliems, sąžiningiems ir atviriems rinkimams, jie niekuomet neišrinktų tokio žmogaus kaip aš, žmogaus, su kuriuo yra sunku dirbti ir kuris nevaidins nuolankaus pavaldinio“, - teigė ji per interviu Rusijos Centrinės rinkimų komisijos posėdžių kambaryje. Ji priduria mananti, kad V. Putinas gerbia ją už tiesmukiškumą. „Niekada neuždavinėjau V. Putinui malonių klausimų. Visada ateidavau su problemomis. Jis žino sudėtingą mano charakterį“, - tvirtino E. Pamfilova.
Ne visiems tokia logika bus priimtina. Skeptikai jos paskyrimą pavadino „pervadinimu“ ir bandymu išsaugoti Kremliaus rinkiminę tvirtovę, išbalinant jos pirmtako, Vladimiro Čurovo atminimą. Dėl baltos barzdos ir neįtikėtino sugebėjimo prognozuoti rinkimų rezultatus jis buvo pramintas „Burtininku“.
„Tikslas yra ne surengti sąžiningus rinkimus, kaip tokius, bet išvengti protestų dėl jų rezultatų“, - teigė Rusijos prezidentinės nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos dėstytoja, politikos mokslininkė Jekaterina Schulmann.
E. Pamfilova tokią kritiką atmeta
Trykšdama energija, ji numatė prevencinių priemonių ir skubių intervencijų strategiją, kuri leis išvengti balsų klastojimo. Labiausiai ji remiasi valios jėga, kurios trūko ankstesniems šios tarnybos vadovams.
„Tegu jie bijo E. Pamfilovos“, - pareiškė ji, atskleisdama, kaip neseniai sprendė ginčą dėl rinkimų darbuotojų atlyginimų Ribinske. Jos teigimu, didžiausi pažeidėjai yra vietos ir regioniniai pareigūnai, siekiantys suklastoti balsus, o ne Kremlius.
Buvę kolegos ją apibūdina ne tik kaip uolią smurto aukų gynėją, bet ir gerai skaičiuojančią politinių sandorių sudarytoją bei aistringą laipsniškų vidaus reformų šalininkę. Ji yra atmetusi bandymus kreiptis į Vakarus, kad jie darytų daugiau įtakos Rusijai, rinkimų ir žmogaus teisių klausimams.
Organizacijos „Human Rights Watch Russia“ vadovė ir ilgalaikė E. Pamfilovos kolegė Tania Lokšina sakė tikinti E. Pamfilovos ketinimais, bet abejojanti jos poveikiu.
„Galbūt, kaip ir senais laikais, ji gali pasiekti nedidelių pergalių ir kažką pakeisti, kur gali pakeisti, - sakė T. Lokšina, galvoje turėdama E. Pamfilovos pirmininkavimą Kremliaus Žmogaus teisių tarybai. – Kalbant apie sąžiningus ir laisvus rinkimus Rusijoje, ji yra pasmerkta. Tačiau tai įvyks ne dėl geros valios stokos“.
Lakmuso popierėlis – 2011 metų rinkimai – rodo, kad ji buvo užėmusi tarpinę poziciją. Per šiuos rinkimus E. Pamfilova dirbo akademinį darbą Wilsono centre Vašingtone ir negalėjo pasakyti, ar rinkimų pažeidimai buvo „masiniai“. Tačiau ji pareiškė, kad šių pažeidimų išprovokuoti socialiniai protestai buvo „pateisinami“ – tai pripažinti išdrįso mažai Rusijos politikų.
Nuo 2012 metų protestai Rusijoje išblėso. Prie to prisidėjo susidorojimas su kitaip mąstančiais, vidiniai nesutarimai tarp pačių V. Putino oponentų ir 2014 metų Krymo aneksija, kuri suskaldė opozicinį judėjimą ir pakylėjo Kremliaus reitingus.
E. Pamfilova sakė, kad dabartinėmis sąlygomis vyriausybė nejaučia jokio spaudimo nuraminti liberalus ar opozicijos narius.
„Kokia prasmė valdžiai bandyti jiems įtikti? Jų tiek mažai, jie nyksta“, - sakė ji, kai buvo paklausta apie galimai politinius jos paskyrimo motyvus.
Ji užsipuolė „radikalią opoziciją“ už tai, kad ši nesugeba nutiesti kelių platesnio Rusijos elektorato link ir demonizuoja tokius asmenis kaip ji, kurie kartais prisišlieja prie vyriausybės. Tuo pat metu ji pažadėjo atverti kelią į rinkimus.
„Mano nuomone, kuo šalies politinis spektras yra platesnis, tuo geriau, - teigė ji. – Štai kodėl mano tikslas yra atverti rinkimus visoms partijoms“.
Tuo tarpu toliau tęsėsi atakos prieš opozicijos figūras, įskaitant įžūlų praėjusių metų buvusio ministro pirmininko pavaduotojo Boriso Nemcovo nužudymą netoli Kremliaus. Tą balandžio dieną, kai E. Pamfilova susitiko su vienu žurnalistu, per atskirą nacionalistų aktyvistų ataką Maskvos gatvėse „aitriomis cheminėmis medžiagomis“ buvo apipurkšti opozicijos nariai Aleksejus Navalnas ir Liudmila Ulitskaja – opozicinėmis pažiūromis garsėjanti rašytoja.
Toks spaudimas sukėlė nesutarimus opozicijos gretose. Praėjusį mėnesį Rusijos valstybinė televizija parodė reportažą apie opozicijos lyderį Michailą Kasjanovą, įsivėlusį į vieną romaną. Tai paskatino kitas partijas pasitraukti iš opozicinės koalicijos, ketinusios varžytis rinkimuose.
A. Navalnas sakė, kad prieš rugsėjo mėnesio rinkimus jo partijos nariai ketina „patikrinti“ E. Pamfilovą. Pirmasis išbandymas įvyko netoli Maskvos, Barvichos priemiestyje, kai aktyvistai pasiskundė, kad balsuoti savivaldybių rinkimuose autobusais vežami čia negyvenantys žmonės. E. Pamfilova nutraukė balsavimą.
„Ellai Pamfilovai užteko politinės valios atšaukti šiuos nesąžiningus rinkimus. Žiūrėsime, ar jai pakaks valios surengti sąžiningus rinkimus“, - per interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ sakė A. Navalnas.
10-ajame dešimtmetyje prie Boriso Jelcino E. Pamfilova buvo tapusi viena vyriausybės ministre ir parlamento nare, o prie V. Putino ėjo įvairias vyriausybės tarpininkės žmogaus teisių klausimais pareigas. Savo santykius su V. Putinu ji apibūdino kaip „gana komplikuotus“, tačiau jis ne kartą siūlė jos kandidatūrą vyriausybinėms pareigoms žmogaus teisių sferoje. Galiausiai kovą jis paprašė jos tapti rinkimų komisare.
Dėl nacionalistų aktyvistų priekabiavimo ji yra du kartus atsistatydinusi iš savo postų: pirmą kartą iš socialinių reikalų ministrės pareigų prie B. Jelcino, o antrą kartą – 2010 metais iš Kremliaus žmogaus teisių komisijos pirmininkės posto.
„Jeigu matau, kad mano darbas pradeda prieštarauti mano asmeniniams principams ir tampa neefektyvus, aš nepasilieku poste“, - sakė ji.
