Skurdžiausia Europos valstybė Moldova sekmadienį balsuoja referendume, kuriuo siekiama rasti išeitį iš užsitęsusios politinės aklavietės ir sudaryti sąlygas naujam prezidentui išrinkti. Opozicija Moldovoje teigia, kad mėginama suklastoti referendumo rezultatus.
Pastaruosius vienus metus ši buvusi sovietinė respublika, Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos kaimynė, nesugebėjo išrinkti prezidento, nes nė vienas kandidatas nesurinkdavo tam būtinos trijų penktadalių daugumos parlamente, kur didelę mažumos grupę sudaro komunistai.
Rinkėjai sekmadienį sprendžia, ar pakeisti šalies konstituciją ir grįžti prie sistemos, kai prezidentą tiesiogiai renka visuomenė. Nuo 2000 metų šalies prezidentas buvo renkamas parlamente.
Moldovą valdanti liberalų koalicija nedidele persvara laimėjo 2009 metų liepos rinkimus ir taip nutraukė aštuonerius metus trukusį komunistų valdymą.
Liberalų koalicija buvo išrinkta po protestuotojų riaušių, kurios sostinėje Kišiniovą 2009-ųjų balandį kilo po ginčijamų rinkimų, piktinantis įtarimais, kad tuo metu valdę komunistai klastojo jų rezultatus.
Tačiau koalicija iki šiol nesugebėjo užsitikrinti pakankamai komunistų balsų, kad trijų penktadalių dauguma būtų išrinktas demokratų kandidatas į prezidentus Marianas Lupu.
M.Lupu pritrūko balsų per rinkimus praėjusių metų gruodį. Ankstesnis, lapkričio mėnesį vykęs balsavimas žlugo išėjus komunistų blokui.
Pastarojo meto visuomenės apklausos rodė, kad 75-90 proc. tų, kurie planavo balsuoti referendume, remia tiesioginius prezidento rinkimus.
Referendumo rezultatai bus galiojantys, jei balsavime dalyvaus bent 33 proc. visų rinkėjų, o konstitucijos pataisa bus padaryta, jei jai pritars mažiausiai pusė rinkėjų.
Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas perspėjo, kad šis referendumas, po kurio šalis gali tapti pusiau prezidentine respublika, gali išprovokuoti konfliktą tarp prezidento ir parlamento.
Premjeras: prezidento ir parlamento rinkimai vyks lapkritį
Jei konstitucijos pataisa bus priimta, prezidento ir parlamento rinkimai galės būti rengiami tuo pačiu metu, greičiausiai - lapkričio 14 dieną.
Moldovos ministras pirmininkas Vladimiras Filatas pareiškė, kad prezidento ir pirmalaikiai parlamento rinkimai vyks lapkritį vienu metu.
"Man visiškai aišku, kad referendumas įvyks. Po to mes turime padaryti atitinkamas įstatymų pataisas ir paskirti rinkimų datą. Aš manu, kad prezidento ir pirmalaikiai parlamento rinkimai vyks vieną dieną lapkričio viduryje", - sakė V.Filatas sekmadienio rytą rinkimų apylinkėje, kur dalyvavo referendume.
Jis pabrėžė, kad toks sprendimas "atitinka šalies interesus, taip pat ir įsipareigojimus, kuriuos Moldova prisiėmė partneriams užsienyje".
Atsakydamas į žurnalistų klausimus premjeras pažymėjo, jog "supranta politikų, kurie ragina boikotuoti referendumą, veiksmus".
"Tačiau iš šio boikoto nieko neišeis. Referendumas įvyks, nes tiesioginiai prezidento rinkimai atitinka liaudies interesus", - pažymėjo V.Filatas.
Pasak jo, po referendumo įvyks rinkimai, kurie leis ateinančius ketverius metus užtikrinti Moldovos stabilumą ir tvirtą žengimą į priekį.
Opozicija: mėginama suklastoti referendumo rezultatus
Opozicinė Moldovoje Komunistų partija apkaltino valdžią ir Centrinę rinkimų komisiją ketinant suklastoti konstitucinio referendumo rezultatus.
Spaudos konferencijoje sekmadienį vienas Komunistų partijos lyderių Jurijus Muntianas pareiškė, kad "būtent šiuo tikslu Centrinė rinkimų komisija išprovokavo CRK kompiuterių sistemos sutrikimą".
"Valdžiai buvo šokas tas faktas, kad iki 9 valandos ryto referendume dalyvavo mažiau nei 1 proc. rinkėjų. Todėl jie griebėsi metodo, kuris leidžia falsifikuoti rezultatus - surengė sistemos sutrikimą. Bus nieko keista, jeigu sutaisius kompiuterio sistemą rinkėjų aktyvumas smarkiai išaugs", - sakė J.Muntianas.
Jis pažymėjo, kad panašūs metodai buvo taikomi Kišiniove ir per 2003 metų vietos rinkimus.
Savo ruožtu CRK pirmininkas Eugenas Stirbu (Eugenas Štirbu) atmetė visus kaltinimus Centrinei rinkimų komisijai.
"Rytą iš tikrųjų buvo rinkėjų elektroninės apskaitos sistemos gedimų. Tai įvyko dėl programišių įsilaužimo. Tačiau gedimai šalinami, tai niekaip negalėjo atsiliepti rinkimų komisijų darbui. Elektroninė sistema veikia testų režimu ir kol kas nėra dokumentas. Komisija dirba su rinkėjų sąrašais popieriuje, ir jie yra oficialus dokumentas. Tai puikiai žino visos politinės partijos", - sakė E.Stirbu.
Rinkimų apylinkės atidarytos nuo 7 val. ryto iki 21 val. vakaro vietos laiku. Į balsavimo sąrašus įtraukti 2 mln. 660 tūkst. 440 rinkėjų.
Referendumas bus laikomas įvykęs, jeigu jame dalyvaus trečdalis rinkėjų, o konstitucija bus pakeista, jeigu pusė atėjusiųjų į referendumą balsuos už tai, kad būtų rengiami tiesioginiai prezidento rinkimai.
