Praėjusią savaitę, kaip rašo news.sky.com, Ch. Mansonas pateko į ligoninę. Sunkios būklės jis buvo saugomas 5 policijos pareigūnų. Sausio mėn. jis taip pat buvo atsidūręs ligoninėje. Tada medikų pagalbos Ch. Mansonui prireikė dėl vidinio kraujavimo.
Medikai jį operuoti atsisakė dėl silpnos jo būklės.
„Mansono šeimos“ kultui XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje vadovavęs vyras nurodydavo savo pasekėjams žudyti tam, kad būtų inicijuotas rasių karas.
Ch. Mansono pasekėjai keturiose vietose įvykdė devynias žmogžudystes. 1971 m. žudikas su ant kaktos ištatuiruota svastika nuteistas už pirmojo laipsnio žmogžudystę ir veiksmus, dėl kurių mirė septyni asmenys, tarp kurių ir Holivudo režisieriaus Romano Polanskio žmona Sh. Tate.
Ch. Mansonas kalėjime praleido daugiau nei 45 m., o jam skirta mirties bausmė pakeista septyniomis bausmėmis iki gyvos galvos, kai Kalifornijoje atsisakyta mirties bausmės. Net 12 kartų atmestas prašymas dėl malonės suteikimo šiam asmeniui, iš kurių pastarasis buvo pateiktas 2012 m.
Ch.Mansonas kalėjime sėdėjo jau daugiau kaip keturis dešimtmečius po 1969-aisiais įvykdytų nusikaltimų, tarp jų – režisieriaus Romano Polanski žmonos Sharon Tate, kuri buvo nėščia aštuonis su puse mėnesio, žiauraus nužudymo.
1969-aisiais jis buvo nuteistas mirti drauge su keturiais savo sekėjais, už septynių žmonių nužudymą, bet jų bausmės buvo pakeistos kalėjimu iki gyvos galvos. 2012 metais Ch.Mansonas kreipėsi dėl paleidimo pirma laiko, bet jo prašymas buvo atmestas, o naują prašymą jis būtų galėjęs pateikti 2027 metais.
Ch.Mansonas vadovavo apokaliptiniam kultui, kuris žudė žmones Los Andželo pasiturinčiųjų, daugiausia – baltųjų, rajonuose, kad kaltė kristų ant afroamerikiečių ir kad būtų išprovokuotas rasinis karas.
Scottas Michaelsas, kurio ekskursinių autobusų kompanija „Dearly Departed“ siūlė kelionę „Helter Skelter“, skirtą vien Ch.Mansono nusikaltimams, 2009 metais pasakojo, kad makabriški Charleso Mansono „šeimos“ įvykdyti nužudymai beveik pasiekė kultinį statusą, rašė BNS.
„Tai buvo siaubo istorija iš tikro gyvenimo, – AFP sakė S.Michaelsas. – Joje dalyvavo protingi, jauni, žavūs žmonės – jis tiesiog turėjo visus elementus ir buvo pirmoji didelė kriminalinė byla, apsėdusi žmones“.
„Ji mirtinai išgąsdino Los Andželą. Visas miestas buvo atsidūręs ant ribos, o tada jie suprato, kad žmonės, kurie tai padarė, buvo tiesiog vaikai. Ji... šokiravo viso teismo proceso metu“, – pridūrė jis.
Laikui bėgant tų žmogžudysčių detalės savo šokiruojamų savybių toli gražu neprarado.
Ch.Mansonas, kuris teismo proceso metu buvo vaizduojamas kaip nuo narkotikų išprotėjęs vienišius su tiesiog hipnotizuojančia įtikinėjimo galia, nurodė savo sekėjams žudyti atsitiktinius žmones turtingų baltųjų rajonuose ir taip išprovokuoti apokalipsinį rasių karą, kurio scenarijų buvo pavadinęs pagal „bitlų“ dainą „Helter Skelter“.
Nors Mansono „šeima“ yra atsakinga už mažiausiai devynias žmogžudystes, labiausiai žinomos septynios jų, įvykdytos Los Andžele 1969 metų rugpjūčio 9-10 dienomis.
Tarp tų septynių aukų yra aktorė, režisieriaus Romano Polanski žmona Sharon Tate, kuriai tuo metu buvo 26 metai ir kuri buvo aštuonis su puse mėnesio nėščia.
Ji maldavo leisti gyventi jos negimusiam kūdikiui, bet buvo mirtinai užbadyta. Į Sh.Tate namus Holivud Hilse įsilaužę keturi Ch.Mansono sekėjai – Charlesas „Texas“ Watsonas, Susan Atkins, Patricia Krenwinkel ir Linda Kasabian – nužudė dar keturis žmones.
Sh.Tate krauju sumirkytu rankšluosčiu S.Atkins ant paradinių namo durų iškeverzojo žodį „Kiaulė“. Kitą vakarą Ch.Mansonas ir šeši jo sekėjai įsilaužė į verslininko Leno LaBiancos namus, kur nužudė jį ir jo žmoną Rosemary.
Britų žurnalistas Ivoras Davisas, kurio knyga „Penki, pasmerkti mirčiai“ (Five to Die) perleista tų nusikaltimų metinių proga, sutinka su teiginiu, kad tos Mansono „šeimos“ įvykdytos žmogžudystės buvo ta diena, kai mirė 7-asis dešimtmetis.
„Tai buvo Haighto ir Ashbury, Vudstoko, meilės ir taikos, „apkabink savo kaimyną“, „eik į lovą su savo kaimynu“, „sanguliauk su savo kaimynu“ metas, – sakė I.Davisas. – O tada pasirodė Mansonas ir buvo „nužudyk savo kaimyną“.
„Tas siaubingas dalykas, kuris įvyko Tate namuose, nužudė ne tik visus tuos žmones – jis tikrai nužudė visą kartą, visą nuotaiką, atmosferą“, – pridūrė I.Davisas.
Buvęs Los Andželo apygardos prokuroras Vincentas Bugliosi, kuris patraukė atsakomybėn Mansono „šeimą“ ir padėjo parašyti bestselerį apie tas žmogžudystes „Helter Skelter“, sakė, kad tų nusikaltimų žiaurumas pakurstė paniką.
„Girdėjau daugelį žmonių sakant, kad prieš tas žmogžudystes mieste buvo rajonų, kuriuose žmonės tiesiogine prasme nakčiai nerakindavo durų, – žurnalui „Newsweek“ sakė V.Bugliosi. – Tai baigėsi su Tate ir LaBiancų žmogžudystėmis“.
„Tos žmogžudystės buvo taip baisiai brutalios ir barbariškos: 169 durtinės žaizdos, septynios šautinės žaizdos. Jie, regis, (aukas) rinkosi atsitiktinai, be jokio pastebimo įprasto motyvo. Tai sukėlė daug baimės visame mieste“, – pridūrė jis.
Nors policijai iš pradžių nepavyko susieti žmogžudysčių tuose dviejuose namuose, Ch.Mansonas, S.Atkins, Ch.Watsonas, P.Krenwinkel ir Leslie Van Houten galiausiai buvo nuteisti mirti.
L.Kasabian, kuri buvo Ch.Tate name, buvo pagrindinė liudytoja ir gavo neliečiamybę. Mirties bausmės buvo pakeistos kalėjimu iki gyvos galvos, kai Kalifornijoje buvo trumpam panaikinta mirties bausmė.
Nuo to laiko Ch.Mansonas ir kiti jo bylos kaltinamieji ne kartą siekė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą, tačiau jo negavo.
Pasak S.Michaelso, Ch.Mansono, kaip „Amerikos pabaisos“, statusas reiškia, kad nė vienas su tais nusikaltimais susijęs asmuo tikriausiai nebus paleistas. „Jie buvo nuteisti mirti dujų kameroje ir jiems pasisekė, kad tos bausmės buvo pakeistos, – sakė jis. – Tai buvo didesnis pasigailėjimas nei jie parodė kuriai nors iš savo aukų. Galbūt tai yra tas atvejis, kai gyvenimas turėtų reikšti gyvenimą“.