Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad derybos buvo sužlugdytos, kai į jas neatvyko aukščiausieji separatistų lyderiai, o jų derybininkai atsisakė tartis dėl plano, numatančio nedelsiamą paliaubų paskelbimą.

L. Kučma taip pat kaltino sukilėlių atstovus kėlus „ultimatumus“ per keturias valandas trukusias derybas, bet daugiau detalių nepateikė.

„Šiandieninės konsultacijos dėl rugsėjį pasirašytų Minsko susitarimų įgyvendinimo plano, kuriame išvardytos konkrečios priemonės, turinčios kuo greičiau deeskaluoti padėtį, buvo sužlugdytos neatvykus Minsko dokumentus pasirašiusiems Aleksandrui Zacharčenkai ir Igoriui Plotnickiui, jų atstovų Deniso Pušilino ir Vladyslavo Deinehos ultimatyvių pareiškimų, taip pat jų atsisakymo aptarti planą dėl nedelsiamo ugnies nutraukimo ir sunkiosios ginkluotės atitraukimo“, – šeštadienio vakarą sakė L. Kučma.

Atnaujinta 13.19 val. Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Valerijus Čialaspo po derybų be rezultato užsiminė apie separatistų ultimatumus, informuoja unian.net.

Savo paskyroje socialiniame tinkle jis paskelbė, kad separatistų atstovai taikos derybose kėlė ultimatumus siekdami įbauginti ir įtikinti, kad Kijevas nori sugriauti derybas.

Separatistų paskelbtos vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ derybininkas D. Pušilinas dėl žlugusių derybų kaltino Kijevą ir sakė, kad sukilėlių lyderiai pasirašys susitarimą tik tuomet, jeigu vyriausybės pajėgos pirmosios nutrauks ugnį.

Derybose dalyvavo buvęs Ukrainos prezidentas L. Kučma, ESBO ambasadorė Heidi Tagliavini, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas ir separatistų atstovai D. Pušilinas ir V. Deneiha.

Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiai A. Zacharčenka ir I. Plotnickis derybose nedalyvavo ir pareiškė į derybas atvyksią tik tada, kai Kijevas duos viešą įsakymą laikytis paliaubų ir atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo faktinės sąlyčio linijos.

CNN, remdamasi neįvardintu diplomatu, praneša, kad derybos sekmadienį veikiausiai nebus atnaujintos. Derybos baigėsi nepasirašius jokio dokumento ir nepateikus jokių pasiūlymų.

Susitikimas Minske vyko tuo metu, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir separatistų susidūrimai. Remiantis Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, per pastarąsias keliasdešimt valandų buvo nužudyti 15 Ukrainos karių ir 33 sužeisti.

Aršiausios kovos vyksta ties Vuglegirsko miestu. Separatistų pajėgos bando jį paimti, kad paskui galėtų patogiai atakuoti Debalcevą. Debalcevas tapo separatistų susidomėjimo objektu, nes šioje vietoje siekiama apsupti Ukrainos karius.

Ukrainos valdžios tarnybos iš Debalcevo evakavo 310 civilių, tačiau likę miesto gyventojai patiria didelę riziką.

Dėl separatistų atakų Debalcevo kryptimi žuvo 12 civilių, pranešė Donecko regioninės policijos vadas Viačeslavas Abroskivas.

Pranešimai apie mirtis Debalceve pasklido praėjus vos dienai, kai Donecke dėl atakų žuvo 12 gyventojų. Šią žinią pranešė su separatistais dirbanti miesto taryba.

CNN negali patvirtinti šių žūčių Donecke, bet žurnalistų komanda mieste matė septynis kūnus netoli miesto centro.

Nėra aišku, kas atsakingas už apšaudymus.

ESBO misijos vadovas Ukrainoje, ambasadorius Ertugrulas Apakanas pasmerkė apšaudymus, nutaikytus į civilių gyvenamus rajonus.

Kijevo vyriausybė ir Vakarai kaltina Rusiją skatinant smurtą Rytų Ukrainoje, tiekiant separatistams ginkluotę ir kitą karinę įrangą. Maskva neigia kaltinimus, nors pripažįsta, kad dalis Rusijos karių Ukrainoje kovoja neva kaip savanoriai.

Nuo praėjusių metų balandžio vidurio iki šių metų sausio 21-osios konflikte žuvo 5086 žmonės, sužeista 10 948, praneša Jungtinės Tautos.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2639)