Karališkieji asmenys, vadai ir maždaug 20-ies valstybių lyderiai, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dalyvaus pagrindinėje metinių paminėjimo ceremonijoje penktadienį, kurią temdo diplomatiniai ginčai dėl Ukrainos krizės.
Tačiau metinių išvakarėse visas dėmesys buvo nukrypęs į tuos, kas rizikuodami savo gyvybėmis surengė didžiausią puolimą iš jūros per visą karinę istoriją, siekdami išvaduoti Europą nuo nacizmo. Daugumai tų veteranų dabar yra daugiau kaip 90 metų.
Vienas iš jų, britas Jockas Huttonas, progą atšventė unikaliai – parašiutu nusileisdamas į tą pačią vietą, kurioje nusileido būdamas 19-metis. Tik šį kartą saugumo sumetimais drauge su juo šoko Parašiutininkų pulko parodomosios komandos „Red Devils“ narys.
89 metų veteranas, kuris vilkėjo ryškiai raudoną kombinezoną, švelniai nusileido ant žolės prieš pat princą Charlesą, greit nusipurtė dulkes ir nusiėmė šalmą.
„Vyliausi, kad čia bus kalvadoso, – pajuokavo jis. – Mano amžiuje gyvenimas linkęs darytis truputį nuobodus. Tad reikia čiupti bet kokią jaudulio progą“.
Kaip Parašiutininkų pulko vyriausiasis pulkininkas, princas Charlesas, britų sosto įpėdinis, vadovavo pagerbimui tų, kas prieš septynis dešimtmečius dalyvavo pirmajame išsilaipinimo etape netrukus po birželio 6-osios vidurnakčio.
Princas, kuris vilkėjo feldmaršalo uniformą, ir jo žmona Camilla ilgai šnekučiavosi su veteranais, kurių daugelis jau yra prikaustyti prie invalido vežimėlio.
Tada karališkoji pora įšoko į desantinę valtį, vieną pirmųjų laivų, tą istorinę dieną pasiekusių šį paplūdimį.
„Ar jūs nušokot čia?“ – paklausė princas parašiutininko Raymondo Shucko. „Ir ten, kur reikėjo?“ – pajuokavo jis, turėdamas omenyje faktą, kad keli parašiutininkai anuomet tamsoje nusileido visiškai ne ten.
Šuolis į tamsą
Kitas veteranas Ernestas Stringeris pasakojo apie patirtą siaubą, kai jis iššoko iš žemai skrendančio lėktuvo visiškoje tamsoje.
„Buvau mirtinai išsigandęs. Nežinojau, kad nutiks. Šoki aklai. Nežinai, kur yra vokiečiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė E.Stringeris, kuriam per tą operaciją buvo 19 metų.
„Paaiškėjo, kad faktiškai esame apsupti, tačiau to nežinojome. Jie (vokiečiai) irgi nežinojo, kad mes ten esame“, – pridūrė jis.
Daugeliui iššokusių pasisekė mažiau. Karys, stovėjęs lėktuve priešais E.Stringerį, atsitrenkė į sieną ir susilaužė ranką. Keli užsimušė neišsiskleidus jų parašiutams, nes lėktuvai skrido labai žemai.
1944 metų birželio 6-ąją daugiau nei 156 tūkst. karių išbrido į Prancūzijos krantą arba nusileido parašiutais į jos teritoriją. Iki dienos pabaigos beveik 4,5 tūkst. jų žuvo.
Pietų Anglijoje esančioje karinių jūrų pajėgų bazėje Portsmute, iš kurio išplaukė daug karių, turėjusių išsilaipinti Normandijos paplūdimio ruože kodiniu pavadinimu „ Sword“ („Kardas“), apie 80 veteranų stebėjo automobilį amfibiją, kuris riaumodamas išvažiavo iš desanto valties į paplūdimį, o Britanijos karalienės Elizabeth II dukra princesė Anne dalyvavo netoliese vykusiose atminimo pamaldose.
JAV, Prancūzijos ir Olandijos kariai ketvirtadienio vakarą dalyvavo ceremonijoje „Uttah“ („Jutos“) paplūdimyje, kuris buvo desanto zonos vakariniame pakraštyje, o didžiuliai fejerverkai nušvietė Normandijos pakrantę, simbolizuodami pirmuosius bombardavimus.
Penktadienį karalienė Elizabeth II ir B.Obama bus tarp pasaulio lyderių, dalyvausiančių tarptautinėje atminimo ceremonijoje pajūryje prie Uistrehamo.
Numatoma, kad šiose iškilmėse dalyvaus apie 1,8 tūkst. veteranų, o dar apie milijonas žmonių prisimins istorinius įvykius, atvykę į Normandijos paplūdimius.
88 metų karalienė, kuri neseniai apribojo savo oficialius susitikimus dėl senyvo amžiaus, buvo šiltai pasveikinta šimtų gerbėjų, kai išlipo iš traukinio Paryžiaus Šiaurinėje stotyje, vilkėdama kremo spalvos kostiumėlį ir tokios pat spalvos skrybėlaitę.
Greitai persirengusi rausvos spalvos drabužiais, ji dalyvavo ceremonijoje prie Triumfo arkos amžinosios ugnies, žyminčios nežinomo kario kapą, o vėliau gėrė arbatą su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u Eliziejaus rūmuose.
Nors per šias ceremonijas pagrindinis dėmesys sutelktas į veteranus, pasaulio lyderiai taip pat deda diplomatines pastangas sušvelninti Ukrainą krečiančią krizę. Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su Britanijos premjeru Davidu Cameronu buvo pirmasis Kremliaus vadovo tiesioginis kontaktas su Vakarų šalių lyderiu nuo Ukrainos krizės pradžios.
Vėliau Rusijos lyderis išvyko į Eliziejaus rūmus susitikti su F.Hollande'u, kuris anksčiau pavakarieniavo su B.Obama.
Normandijoje veteranas E.Stringeris sakė kelis kartus dalyvavęs sąjungininkų desanto minėjimuose, tačiau jo ginklo draugų ratas sparčiai mažėja.
„Nuolat ieškai draugų. Visada spėlioji, kurių nebebus, nes jų liko taip mažai“, – aiškino jis.
„Diena, pakeitusi pasaulį“
Pasaulio lyderiai ir garbingi asmenys, tarp jų – JAV prezidentas Barackas Obama ir karalienė Elizabeth II, susirinko Normandijoje pagerbti anuomet kritusių amerikiečių, britų, kanadiečių ir kitų šalių karių.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pradėjo metinių ceremoniją ir pagerbė civilius gyventojus ir karius, netekusius gyvybių tą dieną, „kuri pakeitė pasaulį“.
„Ši diena, kuri prasidėjo chaosu ir ugnimi, baigsis krauju ir ašaromis, ašaromis ir skausmu, ašaromis ir džiaugsmu baigiantis 24 valandoms, kurios pakeitė pasaulį ir amžiams pažymėjo Normandiją“, – sakė F.Holland'as, kalbėdamas apie istorinę invaziją į Prancūziją, kuri priartino Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
„Norėčiau, kad šiandien, per 70-ąsias metines, šalis pagerbtų visus, civilius žmones ir karius“, – sakė jis.
Invazija į Normandiją buvo svarbus lūžio taškas Antrajame pasauliniame kare – ji pralaužė Adolfo Hitlerio vakarų frontą, sovietų kariams puolant iš rytų. Pirmąją invazijos dieną žuvo mažiausiai 4,4 tūkst. sąjungininkų karių, o dar daug tūkstančių – per tolesnį, tris mėnesius trukusį Normandijos mūšį, kurio metu buvo išvaduotas ir Paryžius.
B. Obama: išsilaipinimas Normandijoje sudarė „placdarmą“ naujam demokratijos amžiui
JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį poetiškai pagerbė vyrus, kurie prieš 70 metų pralaužė „Hitlerio sieną“ ir įsiveržė į Normandijos pakrantę vaduoti Europos, ir kurių auka, pasak jo, atnešė vis dar evoliucionuojantį demokratijos ir laisvės amžių.
„Baigiantis tai ilgiausiai dienai, dėl šio paplūdimio buvo kovota, jis buvo prarastas, atgautas ir laimėtas – Europos dalis, dar kartą išvaduota ir laisva. Hitlerio siena buvo pralaužta, paleidžiant (amerikiečių generolo George'o Smitho) Pattono armiją lietis į Prancūziją“, – sakė B.Obama JAV karių kapinėse „Omahos“ paplūdimyje.
B.Obama kalbėjo Normandijos amerikiečių kapinėse ir memoriale ant stataus skardžio, kur yra beveik 10 tūkst. balto marmuro antkapių. „Omahos“ paplūdimyje 1944 metų birželio 6-ąją vyko intensyviausios kovos.
JAV prezidentas vaizdingai apibūdino tos dienos scenas ir priminė, kaip „iki aušros kraujas nudažė vandenį“.
„Ateiname prisiminti, kodėl Amerika ir mūsų sąjungininkai tiek daug atidavė dėl laisvės išlikimo didžiausio pavojaus jai akimirką, – sakė B.Obama. – Ir ateiname papasakoti apie vyrus ir moteris, kurie tai padarė, kad ji liktų įsirėžusi ateities pasaulio atmintyje“.
Kalbą per ryte įvykusią ceremoniją B.Obama pasakė po privataus susitikimo su kai kuriais dar gyvais veteranais, kariavusiais su Adolfo Hitlerio Trečiuoju reichu, taip pat – su tais, kurie tarnavo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Išsilaipinimo Normandijoje veteranams jis pasakė: „Jūsų palikimas yra gerose rankose“.
Prezidentas paminėjo, kad jo senelis tarnavo G.S.Pattono armijoje, o senelė buvo tarp tų daugelio moterų, kurios savo tėvynėje ėjo dirbti, kad paremtų karo pastangas, – ji stovėjo prie bombonešių B-29 surinkimo konvejerio.
B.Obama išskyrė iš dalyvavusiųjų viršilą Cory Remsburgą, kuris tarnavo 10 pamainų ir buvo sunkiai sužeistas per pakelės bombos sprogimą Afganistane.
B.Obama atpažino jį per emocingą momentą, kai anksčiau šiais metais sakė savo metinę kalbą, o pirmą kartą su C.Remsburgu susitiko prieš penkerius metus per metines Normandijoje.
„Nes tokiu metu, kai niekad nebuvo labiau viliojama siekti savų siaurų interesų ir atsisakyti bendro siekio, ši amerikiečių karta, mūsų karo vyrai ir moterys, nusprendė atlikti ir savo vaidmenį“, – sakė prezidentas.
„Ir vieną dieną būsimos kartos, po septyniasdešimties ar septynių šimtų metų, susirinks vietose, tokiose kaip ši, pagerbti jų ir pasakyti, kad tai buvo kartos vyrų ir moterų, kurie dar kartą įrodė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir liks didžiausia jėga už laisvę, kokią tik žinojo pasaulis“, – sakė jis.