Nuo 2015 m. pradžios į Europos Sąjungos teritoriją atvyko apie 500 000 imigrantų, kiekvieną dieną jų gretos pasipildo tūkstančiais naujų atvykėlių.
Praėjusią savaitę pasaulio naujienų agentūros pranešė, kad Italijos pakrantės apsauga prie Libijos krantų išgelbėjo 4 700 bėglių. Italijos specialiąsias tarnybas neramina didėjantis nepilnamečių imigrantų, kurie atvyksta be suaugusiųjų, srautas į Italiją.
Atvykusiems dažnai reikia skubios medicinos pagalbos, kurią jiems teikia ligoninės ir poliklinikos. Daugelį metų tą dirba ir medicinos sesuo Laura. Ji teikia pirmąją pagalbą pabėgėliams Sardinijos saloje.
– Kokios neatidėliotinos medicininės pagalbos reikia į Sardiniją atvykstantiems imigrantams?
– Teikiame bendrą medicininę apžiūrą – pamatuojame temperatūrą, klausiame, ar žmogus nekosėja, ar nesisuka galva, ar nėra vidurių užkietėjimo, viduriavimo ir t. t. Jei kyla problemų, tęsiame apžiūrą.
Pavyzdžiui, jei žmogus serga diabetu, tikriname gliukozės lygį kraujyje ir t. t. Žmonių negalavimai įvairūs, kai kurie dėl netinkamų higieninių sąlygų serga odos liga – niežais. Be to, daug atvykusių moterų laukiasi, joms reikia ginekologo.
– Iš kokių šalių dažniausiai atvyksta pabėgėliai ir kokia kalba su jais bendraujate?
– Su jais kalbame angliškai, prancūziškai ir jų gimtąja kalba per padėjėjus. Atvyksta žmonės iš Nigerijos, Senegalo, Bangladešo, Burkina Faso, Malio, Maroko, Eritrėjos. Žmonių iš Sirijos gerokai mažiau.
– Kur jiems teikiama pirmoji pagalba?
– Teikti skubią medicininę pagalbą nėra naujiena Italijai. Savo ligoninėse nuolat teikiame pagalbą imigrantams maždaug 10 metų, iki šiol tai darome du kartus per savaitę. Imigrantai gali ateiti į mūsų centrus ir anonimiškai paprašyti pagalbos.
Duodame jiems laikinojo medicininio draudimo numerį, jie neprivalo pasakyti savo pavardę ar parodyti asmens dokumentą. Bet šiemet viskas kitaip. Kadangi susiklostė neeilinė situacija, padedame imigrantams iš karto, kai jie išlipa į krantą.
Taigi pirmoji pagalba teikiama iš karto uoste – didelėse palapinėse su užrašu „Protezione Civile“.
Skirtumas toks, kad krante teikiame tik pirmąją pagalbą, o ligoninėse jiems teikiama kompleksinė apžiūra – kardiologo, ginekologo, pediatro apžiūra. Visa tai nemokama.
– Ar dažnai valtelės su imigrantais pasieka Sardinijos krantus? Kiek žmonių galite padėti per dieną?
– Vien nuo šių metų liepos į Sardiniją atvyko penki laivai. Didžiausiame buvo 1 200 žmonių. Visa tai turint omenyje, maždaug 10 gydytojų ir 10 medicinos seselių padeda jiems kiekvieną dieną, kai valtys arba laivai prisišvartuoja prie mūsų krantų.
– Kur visi tie žmonės patenka po medicininės apžiūros?
– Po suteiktos pirmosios pagalbos jie eina į kitą palapinę, kurioje policija prašo pateikti dokumentus ir registruoja šalyje. Paskui jie nukreipiami laikinai gyventi Sardinijoje. Tačiau dauguma bando išvykti – Sardinija maža sala, supama jūros. Jie ieško šio to daugiau.
– Kas pasikeitė per 10 metų, kuriuos pašventėte šiam darbui?
– Be didelio kiekio imigrantų sumažėjo žmonių iš Rytų Europos, konkrečiai – iš Ukrainos, kurie prašytų pagalbos.
– Kas jus labiausiai sukrėtė, bendraujant su imigrantais?
– Didelė kliūtis tebėra kalbinis barjeras, tačiau štai ką noriu pasakyti: dirbu medicinos sesele beveik 40 metų, greitai išeisiu į pensiją, bet niekada nemaniau, kad teks sužinoti ką nors naujo apie savo profesiją.
Dėl šių įvykių tai tapo įmanoma. Anksčiau kiek skeptiškai žiūrėjau į visus šiuos žmones, bet dabar jaučiu jų nusivylimą, jų geresnio gyvenimo troškimą. Mane ypač sukrėtė tai, kokie nekalti jų vaikai.
Nežinau, ar jie suvokia, kas vyksta, bet jie toliau žaidžia, šypsosi. Man tai – didžiausias vilties ženklas.