Juk būta ir geresnių laikų – kadaise ten lankėsi ir ilsėjosi pati Holivudo primadona Elizabeth Taylor, rašo news.com.au.
Miestas virto griuvėsiais, o karo išgąsdinti pakrantės viešbučiai - šalies pasidalijimo į graikišką ir turkišką dalis simboliu. Per pastaruosius keturiasdešimt metų į miestą koją įkelti išdrįso vos vienas kitas prašalaitis.
Eiliniam norinčiam to padaryti galbūt ir nepavyktų – jį saugo gausios Turkijos kariuomenės pajėgos ir ne viena eilė spygliuotos vielos.
Makabriškas kurorto-vaiduoklio paveikslas – ne toks gąsdinantis ir slogus, kaip kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis suteikia ir unikalią galimybę.
Masačusetso technologijos universiteto architektūros profesorius Janas Wampleris tai vadina didžiausiu iššūkiu per visą jo karjerą: jis ir jo vadovaujama architektų, urbanizacijos specialistų, verslininkų ir taikos aktyvistų grupė tikisi naujam gyvenimui prikelti visą miestą, ištaisyti praeities klaidas ir žmonėms pasiūlyti tvarią, aplinką tausojančią ir patrauklią erdvę gyvenimui ir poilsiui.
Šis projektas – Graikijos kipriečių ir amerikiečių kraujo turinčios Vasios Markides idėja. Pagrindinis jos siekis yra transformuoti šį kurortą-vaiduoklį į pavyzdžiu tapsiantį ateities miestą, išsaugoti vietos būdo ypatybes, uždirbti daugiau pinigų skolų slegiamai šaliai ir pristatyti ateities mąstymą praktikoje.
J. Wampleris, kuris yra pagrindinis projekto architektas, tiki projekto sėkme.
„Tai unikali galimybė. Ar mums pavyks sukurti tvarų, aplinką tausojantį miestą, kuriame netrūks darbo vietų jaunimui, ar taps jis pavyzdžiu visai Europai?“ - penkias dienas trukusio seminaro, kurio pagrindinis tikslas – pasidalinti mintimis apie Varošos atgimimą, metu sakė architektas.
Tačiau gražiems planams gali kilti nemenkų trukdžių. Minėtasis kurortas-vaiduoklis ne kartą sulaukė siūlymų jį grąžinti buvusiems gyventojams – toks veiksmų planas taptų jausminga įžanga taikos sutarčiai, padėsiančiai sutaikyti Turkijos ir Graikijos kontroliuojamas Kipro teritorijas.
Sudėtinga Kipro politika ir toliau išlieka pagrindiniu kliuviniu, trukdančių prikelti miestą. Norint projektą sėkmingai įgyvendinti, politinius žaidimus tektų atidėti į šalį, pripažįsta Famagustos miesto, kuriam ir priklauso Varošos kurortas, meras Alexis Galanosas.
Abiem pusėms ir toliau nesutariant, koks turėtų būti Kipro statusas, taikos derybos laikinai įšaldytos, o kurorto atgaivinimo projektas išlieka teorine akademine užduotimi. Tačiau, kaip teigia, projekto iniciatoriai George‘as Lordosas ir Cerebas Bogacas, jis yra puikus pavyzdys, kaip patys žmonės – tiek iš Graikijos, tiek iš Turkijos valdomo Kipro, galėtų paveikti valdžią ir suteikti sau progą patiems kurti šviesesnę ateitį.
„Norime paskatinti pačius žmones rinktis kelią, kuriuo jie norėtų eiti ateityje“, - sako G. Lordosas.
Rytinėje salos pakrantėje esantis Varošos kurortas visame pasaulyje garsėjo balto smėlio paplūdimiais ir šiltu žydru vandeniu. Kurorto pastatai – vos už kelių šimtų metrų nuo Deryneios kaimo, tačiau juos skiria Jungtinių Tautų kontroliuojama niekieno žemė, besidriekianti per visą šalies ilgį.
Skirtingai nuo kitų teritorijų, kur įsikūrė Turkijos kipriečiai, Varošoje žmonių nėra – Graikijos kipriečių teigimu, toks sprendimas priimtas apgalvotai: norėta sustiprinti Turkijos kipriečių poziciją ateities derybose.
Jeigu tvoros grius, naujam gyvenimui pakilęs Varošos kurortas taps pasauliniu urbanistinio tvarumo pavyzdžiu, tvirtina V. Markides.
„Norime nubrėžti gaires, kuriomis sektų visi, kurie nori sukurti naują miestą – šį kartą negalime suklysti. Norime mieste pritaikyti alternatyviąsias technologijas, jos mūsų ateitis. Kodėl mums netapus pirmaisiais?“ - teigia moteris.
35 metų kino kūrėja sako, jog Varošos virusą jai perdavė motina Emily, kuri buvo viena iš apmirusio kurorto gyventojų. Idėją, jog miestas tiesiog privalo atgimti naujam gyvenimui, moteris dukrai įskiepijo prieš maždaug dešimt metų.
Šiuo metu V. Markides apie Varošos kurortą kuria jau antrąjį dokumentinį filmą – taip ji tikisi surinkti lėšų projektui.
J. Wampleris, kuris apgailestauja dėl kultūrinį paveldą neretai naikinančios modernios architektūros, sako norintis pamatyti, kaip miesto rekonstrukcijai naudojamos vietinės žaliavos – toks pasirinkimas padėtų užtikrinti, jog tikrai pavyks ateitiems kartoms išsaugoti tikrąją Kipro veidą ir dvasią. Tačiau dalis pastatų, tarp kurių viešbučiai, iki šiol popietėmis metantys masyvų šešėlį paplūdimyje, greičiausiai bus nugriauti.
„Jeigu paklaustumėte manęs, paplūdimys turėtų būti skirtas visiems“, - savą idėją komentuoja architektas.
Kipre dirbanti ekonomistė ir viena iš projekto autorių Fiona Mullen teigia, jog 2009 metais Varošos bazinės infrastruktūros atkūrimas buvo įkainotas 2 mlrd. dolerių (5,08 mlrd. Lt). Anot specialistės, nepaisant kainos, šis projektas turėtų būti skirtas sužadinti investuotojų apetitą, kuris visam Kiprui suteiktų pranašumą visame regione ir paverstų salą itin patrauklia turistams.