Nedidelė grupelė žaidžia su akmenimis, atstojančiais žaislus, kuriuos jie paliko bėgdami. Kiti vaikai landžioja pro pabėgėlių stovyklą juosiančios vielinės tvoros plyšį.

Šarijos pabėgėlių stovykla buvo įkurta maždaug prieš šešis mėnesius. Ją sudaro apie 4 tūkst. palapinių.

Tūkstančiai jazidų dabar šį Irako Kurdistano užkampį vadina savo namais. Jie įsikūrę maždaug už 30 km nuo vienos iš fronto linijų su ISIS ir gali girdėti iš tolumos atsklindantį oro atakų aidą, rašo cnn.com.

Tūkstančiai į nelaisvę

Jazidai
Didžioji dauguma pabėgėlių stovyklos gyventojų yra iš Sindžaro miesto, esančio prie sienos su Sirijos Kurdistanu. Jie paliko šį miestą praėjusių metų rugpjūtį, bėgdami nuo ISIS puolimo. Tačiau pabėgti pavyko ne visiems. Tūkstančius jazidų ISIS paėmė į nelaisvę.

Kovotojai atskyrė jaunas moteris ir mergaites, kad parduotų jas į sekso vergiją ir kad „šeimininkai“ galėtų naudotis jomis kaip sugulovėmis. Kai kurioms mergaitėms buvo vos 8 metai. Tuo tarpu vyrams teko rinktis: atsiversti į islamą arba būti nušautiems.

Mahmoudas lakstė su pavedimais, kai atėję ISIS kovotojai išsivedė jo žmoną Ahlam, tris jųdviejų vaikus (jauniausias buvo vos vieno mėnesio amžiaus) ir senyvo amžiaus jo tėvus.

„Jie pasiėmė mūsų telefonus, papuošalus, pinigus, - pasakojo Ahlam. – Jie buvo ginkluoti. Grasindami šautuvais, jie įsodino mus į didžiulius sunkvežimius“.

Jie buvo nuvežti į kalėjimu paverstą mokyklą Tal Afare. Po to buvo vežiojami iš kaimo į kaimą, o vienu momentu atsidūrė Mosule.

„Jie užsirašė mūsų vardus ir klausė, kur norime dirbti: laukuose, valytojais ar ganyti gyvulius.
Ahlam ir jos šeima pasirinko ganyti ožkas.

Tuomet jie buvo nugabenti į vieną šiitų kaimą, kurio gyventojai buvo pabėgę. Su maždaug 40 žmonių grupe jie buvo apgyvendinti viename pastate. Šiame name Ahlam rado mobilųjį telefoną, kurį paliko buvę jo gyventojai, ir paskambino savo vyrui.

„Pasakiau, kad esame gyvi, bet įkalinti“, - teigė ji.

Ahlam sutuoktinis, iki to laiko jau praradęs norą gyventi, manydamas, kad jo šeima yra nužudyta, teigė verkęs iš laimės, nors ir skaudėjo širdį.

Vėliau Ahlam jam skambindavo, kai tik galėdavo, slėpdamasi po patalais. Jeigu ji būtų pagauta su telefonu, iš karto būtų nužudyta.

Kalėjimu paverstas kaimas

Pats kaimas buvo virtęs didžiuliu kalėjimu. Jo įėjimus saugodavo ISIS kovotojai.

Ji pamena, kaip du vyrai maždaug virš 40 ir 50 metų mėgino pabėgti. Kai jie buvo sugauti, kovotojai sulaužė jiems kaulus, o jų kūnus pririšo prie sunkvežimio ir tampė gatvėmis.

Jazidų belaisviai buvo verčiami stebėti šį šiurpų spektaklį. Tuomet vyrų palaikai buvo numesti į vieną griovį. ISIS kovotojai uždraudė juos laidoti.

Vieną naktį keli jazidų vyrai rizikuodami savo gyvybėmis užbėrė ant palaikų žemių, kad nors taip apgintų nužudytų žmonių orumą.

Ahlam pasakojo, kad maždaug prieš pora savaičių atėję ISIS kovotojai išsivedė jos vyro tėvus ir kitus tame name gyvenusius senyvo amžiaus žmones.

„Nežinojome, kur jie juos vežame, manėme, kad būsime sekantys“, - teigė ji.

Moteris su likusia grupe nusprendė, kad jiems reikia bėgti. „Nusprendėme, kad išsigelbėsime arba mirsime“, - sakė Ahlam.

Bandymas pabėgti

Jie išėjo vidurnaktį. Ahlam rankose nešėsi kūdikį, o kiti du vaikai – 3 ir 4 metų amžiaus – ėjo įsikibę į jos drabužius. Ji meldėsi, kad kūdikis nepravirktų ir kad kiti jos vaikai nepavargtų eiti.

Jie žinojo apytikrę kryptį, bet tikslaus maršruto neturėjo. Taigi beliko tikėtis, kad jie juda laisvės link.

„Kai pradėjo tekėti saulė, pagalvojau, štai ir viskas, mus sučiups, - prisimena moteris. – Ką reikės daryti su vaikais? Negaliu jų visų trijų paimti ant rankų ir bėgti“.

Laimė, Ahlam neteko tikrovėje spręsti šių klausimų. Grupelė pasiekė Irako Kurdistaną.

Sutuoktiniai negalėjo apsakyti savo emocijų, kai vėl susitiko.

Savo dukrelės ranką švelniai glostęs Mahmoudas sakė negalįs patikėti, kad užburiančių akių ir švelnaus balso moteris, kurią jis įsimylėjo, ir jųdviejų trys vaikai vėl yra jo pašonėje. Be jų jam teko išgyventi aštuonis agoniškus mėnesius.

Tačiau jų džiaugsmą temdė nerimas dėl Mahmoudo tėvų.

Po kelių dienų, kai susitiko Mahmoudas ir Ahlam, ISIS paleido 217 belaisvių.

Niekas tiksliai nežino, kodėl. Tarp jų buvo 60 vaikų, saujelė vyrų bei moterų, o likusieji – senyvo amžiaus žmonės. Tarp jų buvo ir Mahmoudo tėvai.

„Nežinojome, ar jie mus nužudys, ar darys kažką kita“, - teigė Mahmoudo tėvas.

„Jie mus daug vežiojo ir vienu momentu vienoje vietoje buvome apsistoję trims dienoms“, - sakė jis.

Tačiau pačios Ahlam tėvai tebėra ISIS nelaisvėje.

Persekiojantys šauksmai

Islamistai
Vian Dakhil, jazidų atstovė Irako parlamente, spėliojo, kad ISIS paleido tuos asmenis, kuriuos buvo sunku prižiūrėti.

V. Dakhil priklausė Irako ministro pirmininko Haidero al Abadi delegacijai, kuri vyko į Jungtines Valstijas. Ji taip pat turėjo kreiptis į Jungtines Tautas, prašydama daugiau tarptautinės paramos Irakui ir daugiau oro antskrydžių prieš ISIS. Ji taip pat turėjo kalbėti apie jazidų kančias.

„Kartais mes sakome, kad geriau būtume nužudyti. Tai geriau, negu būti pagrobtoms ir išprievartautoms. Dabar mirtis mums yra mielesnė negu tas likimas, kuris ištinka šias merginas ir moteris“, - sakė V. Dakhil.

„Vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė turi atkreipti į tai dėmesį. Kaip susigrąžinti tuos belaisvius. Nesuvokiama, kad XXI amžiuje vyksta tokie dalykai, tarsi gyventume akmens amžiuje“, - teigė politikė.

Ahlam sako, kad jai pasisekė, nes ji žindė kūdikį ir turėjo mažų vaikų. Dėl šių aplinkybių ji buvo laikoma sutepta, todėl negalėjo būti paimta sekso vergijon.

Tačiau tai, ką išgyveno Ahlam, nebuvo pats šiurpiausias dalykas.

Baisiausias buvo momentas, kai ISIS kovotojai pradėjo temptis mergaites ir jaunas moteris. Ją vis dar persekioja jų riksmai ir vaizdas, kaip jos, verkiančios ir šaukiančios, velkamos į šoną.