Tai „Interfax“ patvirtino muziejaus direktorius Romanas Romanovas. Anksčiau muziejaus atstovė spaudai Ana Ropeiko pareiškė, kad į policiją muziejaus vadovybė nesikreips, skelbia newsru.com.
„Mes pasikonsultavome su teisininkais ir vis dėlto nusprendėme kreiptis (į policiją, red.). Turime vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir informaciją šios organizacijos (Rusijos komunistinio jaunimo sąjungos, red.) tinklalapyje, kad tai padarė jie. Mes turime visus motyvus kreiptis. Vietos gyventojo požiūriu, tai siaubas, šventvagystė ir kažkoks obskurantizmas. Policijos požiūriu, manau, tai gali būti įvertinta kaip chuliganizmas“, – sakė muziejaus direktorius.
R. Romanovas pažymėjo, kad reikia keisti mokyklų švietimo programą ir pagalvoti, kaip vaikams papasakoti apie represijų istoriją. „Jeigu tai jauni žmonės ir jie gali surengti tokius šventvagiškus aktus, kurių negalima pridengti kaip meninių instaliacijų ar akcijų, mano požiūriu, tai auklėjimo ir švietimo rezultatas“, – sakė jis.
Tuo tarpu akciją organizavusios Rusijos komunistinio jaunimo sąjungos garbės pirmininkas Aleksandras Batovas pareiškė, kad ketinama tokią praktiką tęsti. „Mes vertiname šios akcijos poveikį žiniasklaidoje ir rengsime tolimesnius veiksmus“, – sakė jis agentūrai „Interfax“.
Spalio 10-osios vakare paaiškėjo, kad spalio 8 dieną Rusijos komunistinio jaunimo sąjungos aktyvistai surengė akciją prie įėjimo į sostinės GULAGo istorijos muziejų, kurios metu šalia iškamšos su rašytojo A. Solženycino portretu buvo pakabintas jam skirtas užrašas su įžeidžiančiu eilėraščiu. Jaunieji komunistai A. Solženyciną vadina „sovietinės istorijos peikėju“.
„Pakartas čia išdavikas A. Solženycinas, mėgęs iš tiesos pasityčioti, begėdiškai mums melavęs apie GULAGą. Jis – pats pirmiausias savo tėvynės priešas! GULAGo muziejus tęsia šį darbą ir buvusius disidentus malonina. Stovi apsikabinę tvirčiau nei du draugai, išdavikas ir išdavikų muziejus“, – sakoma eilėraščio tekste.
Rusijos komunistinio jaunimo sąjungoje pareiškė, kad pastaruoju metu politinių represijų tema „pas mus įgavo kažkokį liguistą populiarumą“. „Buržuazinių Rusijos valdžios institucijų iniciatyva 2018 metai pavadinti šio rašytojo „kūrybos metais“. Ir tai daroma ne dėl nuoširdžios užuojautos tai žmonių daliai, kuri nėra tokia jau didelė, kaip apie tai mėgstama šaukti, kuri iš tiesų tapo sovietinio teisingumo klaidų aukomis. Panašūs objektai – mėginimas pridengti savo pačių politinį neišgalėjimą, ėmimą į nagą ir netvarką valstybėje“, – aiškino savo veiksmus komunistai.
Neseniai tapo aišku, kad leidykla „Vremia“ į 30 tomų A. Solženycino kūrinių rinkinį įtrauks jo asmenines pastabas apie išgyvenimus ir įspūdžius, patirtus rašant romaną „Raudonasis ratas“. „Romano dienoraštis“ taps dvidešimtuoju tomu, sakė literato našlė Natalija Solženycina.
2018 metais sukanka šimtas metų nuo A. Solženycino gimimo. Šios datos išvakarėse Rusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė apie ketinimus kreiptis į UNESCO su pasiūlymu paskelbti 2018-uosius A. Solženycino metais. Jubiliejinei datai Maskvoje bus atidarytas rašytojo muziejus, dar vienas muziejus duris atvers Riazanėje. To paties vardo skvere bus pastatytas paminklas A. Solženycinui.
