Štai klausimai, į kuriuos iki šiol nėra tikslaus atsakymo, rašo cnn.com.

Kas numušė lėktuvą?

Tai nustatys tik išsamus tyrimas. Šiuo metu žinoma tik tiek, kad lėktuvas buvo numuštas raketa „žemė – oras“ Ukrainos teritorijoje, kurią kontroliuoja prorusiški separatistai.

Ukrainos vyriausybė teigia turinti „įtikinamų įrodymų“, kad raketa buvo paleista iš Rusijos pristatytos baterijos, valdomos rusų operatyvininkų. Jungtinės Valstijos taip pat rodo pirštu į Rusijos apmokytus maištininkus.

„Turime vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pro konkrečią teritoriją atgal į Rusiją grįžta viena raketų paleidimo sistema“, - sekmadienį per televiziją CNN sakė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Rusija neigia bet kokį savo vaidmenį šiame incidente. Taip pat elgiasi ir maištininkai, kurie kaltina Ukrainą numušus lėktuvą – be jokių įrodymų.

Kodėl buvo taikomasi į keleivinį lėktuvą?

Jeigu šią ataką iš tikrųjų surengė maištininkai, jie galėjo sumaišyti lainerį su kariniu Ukrainos lėktuvu. Per pastaruosius kelis mėnesius maištininkai raketomis „žemė – oras“ numušė daugiau kaip dešimtį lėktuvų, įskaitant du transportinius orlaivius, sakė JAV ambasada Kijeve.

Netrukus po to, kai lėktuvas sudužo, apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Strelkovas socialinėje žiniasklaidoje pasigyrė, kad maištininkai numušė karinį transportinį lėktuvą. Kai paaiškėjo, kad numuštas lėktuvas buvo civilinis laineris, šios žinutės iš karto buvo ištrintos.

„Visa tai turi klaidingo orlaivio identifikavimo požymių“, - MSNBC sakė Arizonos senatorius Johnas McCainas.

Kodėl lėktuvas skrido virš karo zonos?

Dauguma oro linijų bendrovių laikosi nacionalinių civilinės aviacijos institucijų rekomendacijų ir skraido tiesiausiu keliu, pažymėjo buvusi JAV Transporto departamento generalinė inspektorė Mary Schiavo.

„Malaysia Airlines“ lėktuvas iš Amsterdamo skrido į Kvala Lumpūrą. Jis skrido per Ukrainos rytus, virš kurių eina įprasti tarptautinių oro vežėjų maršrutai.

Praėjusią savaitę „Eurokontrolė“ – Europos oro erdvę koordinuojanti agentūra – nurodė, kad Ukrainos valdžia uždarė oro erdvę tame regione mažesniame kaip 32 tūkst. pėdų (9,6 km) aukštyje. Tačiau 33 tūkst. pėdų (9,9 km) aukštyje, kuriame skrido Malaizijos lėktuvas, ji tebebuvo atvira.

„Norisi užduoti daug klausimų daugybėje vietų, - sakė CNN aviacijos analitikas Milesas O`Brienas. – Kodėl vyriausybės pareigūnai visiškai neuždarė oro erdvės? 32 tūkst. pėdų – tai visiškai sutartinis skaičius“.

Kada tarptautiniai tyrėjai galės patekti į tragedijos vietą?  

Niekas nežino.

Anksti pirmadienį baigėsi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, kuriame Australija pristatė rezoliuciją, raginančią atlikti skubų tarptautinį tyrimą.  

„Nėra abejonių, kad šiuo metu katastrofos vietą kontroliuoja Rusijos remiami maištininkai. Turint galvoje beveik neabejotiną Rusijos remiamų maištininkų kaltumą numušant šį lėktuvą, šių žmonių buvimas tragedijos vietoje prilygsta leidimui, kad nusikaltėliai kontroliuotų nusikaltimo vietą“, - pirmadienį sakė Australijos ministras pirmininkas Tony Abbottas.

Tačiau Rusija, kuri kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė turi veto teisę, nori kitokios rezoliucijos – tokios, kuri nušalintų Ukrainą nuo bet kokių tyrimų. 

Kur yra vadinamos juodosios dėžės?

Maištininkai tvirtina kažką radę, tačiau nėra tikri, ar tai iš tikrųjų yra skrydžio duomenų ir pilotų pokalbių įrašymo prietaisai.

„Tai kažkokie techniniai objektai. Negalime tiksliai pasakyti, ar tai juodosios dėžės“, - CNN sakė maištininkų lyderis Aleksas Borodajus.

Surasti šiuos prietaisus yra itin svarbu. Jie leistų gauti informacijos apie paskutinius lėktuvo momentus.

Kas nutiks juodosioms dėžėms, taip pat neaišku.

Ukrainos vyriausybės perimtuose pokalbių garso įrašuose vienas maištininkų lyderis sako, kad Maskvą labai domina juodosios dėžės ir kad ji ragina savo pasekėjus nedelsiant jų ieškoti (CNN negali garantuoti, kad tie garso įrašai yra autentiški).

Antradienio rytą paskelbta, kad Rytų Ukrainoje veikiantys prorusiški separatistai antradienį perdavė dvi juodąsias dėžes, rastas „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio katastrofos vietoje, Malaizijos pareigūnams per spaudos konferenciją.

Ar jau rasti visų aukų palaikai?

To neįmanoma pasakyti.

Maištininkai daugumą palaikų laiko dviejuose šaldomuose traukinio vagonuose maždaug už 16 km nuo tragedijos vietos. Ir nors tarptautiniai stebėtojai nurodė matę traukinyje „dešimtis ir dešimtis“ kūnų, tikslaus jų skaičiaus neįmanoma patikrinti.

Kas bus su aukų palaikais?

Šis klausimas taip pat persimaišęs su politika. Niekas nežino, kada jie bus identifikuoti, ar kur jie atsidurs.

Maištininkų lyderis A. Borodajus teigė verčiau atiduosiantis palaikus aukų artimiesiems – bet tik po to, kai juos ištirs „ekspertai“. Jis pažymėjo bijąs, kad jei palaikai bus perduoti Ukrainai, vyriausybė gali panaudoti juos kaip įrodymą, kad lėktuvą numušė jo kovotojai.

„Noriu palaikų, - sekmadienį prie memorialo Amsterdamo Schipolio oro uoste kūkčiojo Selena Fredriksz. Jos 23 metų sūnus buvo tarp šio lėktuvo keleivių. – Jie gali pasiimti bet ką, bet palaikai turi sugrįžti. Tegu pasiima jų mobiliuosius telefonus, tegu pasiima pinigus, tegu pasiima viską“.

Kaip elgsis Rusija?

Jei tyrimas parodys, kad lėktuvą numušė separatistai, panaudoję Rusijos atgabentą raketą, arba, dar blogiau, kad jį numušė patys rusai, prezidentas Vladimiras Putinas turės dvi išeitis. Tačiau nė viena iš jų nebus jam palanki, sako profesorius Danielis Treismanas.

V. Putinas galėtų atmesti tyrimo išvadas ir užstoti separatistus. Jeigu jis taip pasielgs, rizikuos tapti tarptautiniu atstumtuoju. Vakarai taip pat galėtų smogti Rusijai dar griežtesnėmis ekonominėmis sankcijomis, kurių pakaktų, kad jos ekonomiką ištiktų recesija.

Arba V. Putinas galėtų nutraukti ryšius su separatistais. Tačiau tai irgi sukeltų problemų.

„Nepaliaujamas propagandos srautas daugelį rusų jau įtikino, kad jų tautiečius Donecke ir Luhanske žudo fašistinio Kijevo režimo kariai“, - teigė D. Treismanas, Kalifornijos universitete Los Andžele dėstantis politikos mokslus ir parašęs knygą „The Return: Russia`s Journey from Gorbachev to Medvedev“ („Sugrįžimas: Rusijos kelionė nuo Gorbačiovo iki Medvedevo“).

„V. Putinas, pasidavęs tarptautiniam spaudimui ir atsisakęs savo ankstesnių įsipareigojimų, pasirodytų kaip bailys“, - pažymėjo jis.