Todėl daugelis jų įdėmiai klausėsi Europos Komisijos pirmininko Jean- Claude`o Junckerio pranešimo trečiadienį Europos Parlamente apie padėtį Europos Sąjungoje, tačiau daug kas liko nepatenkintas.

„Mes neturime ateities vizijos – niekas nesuformuluoja mums tikslo ateičiai. Čia ir glūdėjo J.-C. Junckerio kalbos silpnybė“, – rašė Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“.

Jo nuomone, kalba buvo silpna „dėl to, kad praktiškai ji susidėjo tik iš banalybių. Europos Sąjunga turi įveikti bėglių problemą – savaime aišku. Taip pat susidoroti ir su Britanijos išstojimu – irgi aišku. Europos Sąjungoje per mažai solidaraus bendradarbiavimo – ką čia kalbėti.“

„Vienintelis įdomus Junckerio kalbos bruožas – kvietimas sukurti bendras karines pajėgas, kurios įgalintų veiksmingesnę europiečių gynybos politiką“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis, dar pridūręs, jog „Europos Sąjunga nėra joks žydintis projektas, tačiau kartu tai ne laužas, ne griuvėsis“.

J.-C. Junckerio kalbą greičiau neigiamai įvertino ir Austrijos sostinės dienraštis „Presse“, klausdamas: „O kam Jūs kalbėjote, pone pirmininke?“

„Junckeris kreipėsi į parlamentarus, kritikavo vyriausybių vadovus, tačiau piliečių jis nepasiekė. Ogi jų rūpesčiai ir nuogąstavimai yra faktas. Dėl to Europos Sąjungą ir ištiko egzistencinė krizė.

Žmones jaudina neišspręsta pabėgėlių problema, gąsdina ir dėl terorizmo sumažėjęs saugumas bei visokie globalizacijos padariniai. Žmones valdo iš gilumos kylantis pojūtis, kad kažkas čia negerai.

O Junckeris galvoja vienu europietišku matmeniu ir pagrįstai kritikuoja trukdantį ir trikdantį populizmą. Tačiau jis neįžvelgia to, kad visos Europos Sąjungos institucijos šiandien labiau nei bet kada anksčiau turi, piliečių akimis, pasiteisinti“, – teigė Vienos dienraštis.

Budapešto laikraštis „Nepszabadsag“ tikino, kad „Junckeris vaizduojasi Europą kaip traukiančią tą pačią virvę į tą pačią pusę. O iš tiesų Europą šiuo metu veikia išcentrinės jėgos, kiekvienas galvoja tik apie savo naudą.

Pats laikas, kad visi stabteltų, susivoktų, susivaldytų – ne tik aukščiausi ES valdytojai ir tie politikai, kurie reikalauja besipriešinančią šalį narę išmesti iš Sąjungos, bet ir tie, kurie Briuselį vaizduoja kaip velnią, užsipuolusį tautines valstybes.“

Amsterdamo laikraštis „Telegraaf“ kol kas „nerealiu“ pavadino J.-C. Junckerio siūlymą „sukurti bendrą karinę vadavietę“. Kadangi „dauguma Europos Sąjungos šalių yra NATO narės, atskira tik ES šalių karinė struktūra susilpnintų Šiaurės Atlanto santarvę ir tuo pačiu santykius su svarbiausia NATO nare, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

Maskvos verslo dienraštis „Komersant“ iškėlė kitą sunkumą: „Europos Sąjungos valstybių ginkluotųjų pajėgų suglaudimas gali pažeisti šalių narių suverenumą. Kita vertus, Europos Sąjungos šalyse stiprėja įsitikinimas, jog būtent šiuo klausimu Sąjunga privalo tapti aktyvesnė.“

Tačiau būta ir J.-C. Junckerio kalbą stipriau giriančių balsų.

Štai pasak kito Austrijos sostinės dienraščio „Standard“, „išties nuostabu, kaip greitai po birželį įvykusio britų referendumo „Brexitas“ bei jo pasekmės Europai dingo kaip pagrindinė tema iš viešųjų debatų.

Juos vasarą užvaldė teroras Europoje ir pučo bandymas Turkijoje. Tačiau tuo stipriau dabar rudenį šis susirūpinimas politine Europos ateitimi sugrįžo, o Europos Komisijos vadovo pranešimas čia labai džiugino, nes savo tauriais, jautriais žodžiais jis apsiėjo be įprastinio jėgos demonstravimo.“

Danijos dienraštis „Jyllands-Posten“ pabrėžė, jog „teigiama Junckerio kalboje buvo tai, kad jis drįso krizę įvardyti. O juk, kaip žinoma, problemos pripažinimas – tai sąlyga sprendimui rasti.“

Ir baigdami iš spaudos komentarų įvairiomis temomis gausybės ištrauksime dar kelis apie sekmadienį vyksiančius Rusijos parlamento rinkimus.

Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ rašė, jog „nors laimėjusieji nebegaus 99 procentų balsų kaip tarybiniais laikais, tačiau rezultatas vis tiek pakankamai aiškus: prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partija laimės daugumą. Visi žino, jog Dūmos reikia tik tam, kad V. Putino pasiūlymai būtų patvirtinti.“

„Bet kam iš viso toks šunteatris? Ogi dėl to, kad rinkimai valdžiai suteikia legitimumo regimybę. Putino reitingai vis dar aukšti – siprios Rusijos, kuri priešinasi Vakarams, įvaizdis daug kam patinka. Tačiau despotija ir apatija negalima sukurti ilgai tveriančios imperijos“, – vylėsi Švedijos sostinės laikraštis.

O pasak Norvegijos sostinės dienraščio „Aftenposten“, „šiuo metu Rusijos parlamente atstovaujama keturioms partijoms. Jų didžiausia yra Putino „Vieningoji Rusija“, kitos trys tarnauja visų pirma politinės opozicijos iliuzijai skleisti – iš tiesų jos irgi šoka pagal Putino dūdelę.

Vis dėlto vienas kitas pokytis pasireikšti gali. Prieš penkerius metus buvo demonstracijų prieš įtariamą rinkimų klastojimą. Kad tokie protestai nepasikartotų, atsukti kai kurie varžteliai, idant rinkimai atrodytų labiau teisėti. Per tai į Dūmą galėtų pakliūti ir vienas kitas liberalesnis kandidatas.“

O Kijevo laikraštis „Den“ pareiškė nuomonę, kad šiandien rusai ekonomiškai negyvena stipriai geriau nei prieš šimtmetį: „Žinoma, sunku palyginti perkamąją galią, buvusią prieš Pirmąjį pasaulinį karą, su esančia šiuometinėje Rusijoje. Tačiau kaip tada, taip ir dabar didelė atlyginimų dalis plaukia pagrindiniams poreikiams, kaip antai būstui ir maistui, minimaliai patenkinti. 70 metų komunizmo ir du su puse dešimtmečio po to gyvenimo sąlygas, žiūrint globaliai, nelabai pataisė.“