Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė elgėsi agresyviai ir net neatsargiai, demonstruodama triukus virš ir aplinkui JAV pajėgas. Šie triukai beveik sutapo su dar pavojingesniais Rusijos žingsniais aprūpinant Irano ir „Hezbollah“ pajėgas neįtikėtinai pajėgiomis priešlėktuvinėmis ir priešraketinėmis sistemomis, „The American Spectator“ svetainėje spectator.org rašo Jedas Babbinas.
Balandį du Rusijos bombonešiai Su-24 inscenizavo atakas prieš JAV karinį laivą „USS Donald Cook“ – eskadrinį minininką, plaukiojusį Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse. Abu kartus orlaiviai nebuvo ginkluoti ir neatsakė į radijo signalus iš laivo. Per vieną iš incidentų rusų bombonešis praskrido vos per 15 metrų nuo laivo.
Balandžio 14 d. virš Baltijos jūros rusų naikintuvas Su-27 aplink JAV karinių oro pajėgų orlaivį RC-135 atliko suktukinę statinę, atsidurdamas per 15 m nuo orlaivio sparno krašto. (Atlikdamas suktukinę statinę, lėktuvas skrenda spirale aplink išilginę ašį. Ši aukštojo pilotažo figūra atliekama kelias sekundes ir suteikia džiaugsmo pilotui, bet ne tiems, aplink kuriuos skrendama.)
Kalbant tiesiai šviesiai, RC-135 yra žvalgybinis lėktuvas, tiesiogiai surištas su Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) ir Nacionaline saugumo agentūra (NSA). Jis skraido kaupdamas žvalgybinius duomenis, kokius tik gali surinkti jo antena. Baltijos jūra yra savaime suprantama vieta šniukštinėjimui, turint galvoje, kad netoli plyti Rusija ir Kaliningradas, kuris, nors ir nėra sujungtas sausuma, priklauso Rusijai.
Jei tai būtų buvę amerikiečių oro pajėgų ar karinio jūrų laivyno naikintuvai, jų pilotai veikiausiai būtų išpeikti ir nutupdyti, kol paaiškėtų, kas iš tikrųjų įvyko. Su rusais viskas yra kitaip. Kaip buvo sakoma Šaltojo karo metais, rusai be nurodymo net neina tuštintis. Šiuo atveju akivaizdu, kad pilotai buvo gavę karinės vadovybės nurodymus, o kad šie incidentai tęsėsi kelias dienas, liudija, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas arba davė nurodymą taip elgtis, ar bent jau žinojo apie šiuos planus ir jiems pritarė.
Vienintelis asmuo, sureagavęs į „USS Donald Cook“ ištikusius incidentus, buvo JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Po to jis sakė: „Mes smerkiame tokio pobūdžio elgesį. Jis yra neatsargus. Jis provokuojantis. Jis pavojingas. Pagal kovos taisykles, tie lėktuvai galėjo būti numušti“. Kaip ir galima tikėtis iš J. Kerry, smerkiantį pareiškimą lydėjo neatsargus pasisakymas apie kovos taisykles.
Kadangi nesimatė jokių ženklų, jog orlaiviai būtų ginkluoti, toks pilotų elgesys, nors ir nederamas, nebūtų suteikęs pagrindo juos numušti. Netgi jų pažymėjimas taikiklio radare būtų buvęs pernelyg agresyvus atsakas.
Nuo 1972 metų Jungtinės Valstijos su Sovietų sąjunga, o vėliau su Rusija turi sudariusios sutartį, apibrėžiančią karinių jūrų pajėgų tarpusavio elgesį. Susitarimas dėl incidentų jūroje prevencijos („INCSEA“) reguliuoja ginkluotų orlaivių atakų imitavimą ir numato distanciją tarp laivų, kad panašūs incidentai nevirstų karu. (Paskutinį kartą dvišalis susitikimas dėl INCSEA įvyko 2013 metais Sankt Peterburge.)
Akivaizdu, kad nereikia tikėtis, jog tokius dalykus žinotų aukščiausias JAV diplomatas Vichy Johnas. Straipsnio autorius Jedas Babbinas ragina J. Kerry imtis diplomatinio demaršo į Maskvą ir pareikalauti susitikimo dėl šių incidentų.Taip pat jis siūlo kreiptis į savo padėjėjus, kad šie peržiūrėtų INCSEA ir perskaitytų jums aktualiausias dalis.
J. Kerry INCSEA reikalus turėtų palikti JAV kariniam jūsų laivynui. Jam, gynybos sekretoriui Carteriui ir prezidentui vertėtų susidomėti kitais Rusijos veiksmais, kurie yra kur kas pavojingesni.
Anot kelių pranešimų, rusai Libane įsikūrusią šiitų teroristinę organizaciją „Hezbollah“ apginklavo nežinomu kiekiu priešlėktuvinių baterijų SA-17. Jos dar žinomos „Buk“ pavadinimu ir yra įstrigusios į atmintį kaip ta sistema, kuria 2015 metų spalį virš Ukrainos buvo numuštas Malaizijos keleivinis laineris. Rusijos pajėgos galėjo paleisti į lėktuvą „Buk“ raketas, nors Maskva, kaip ir galima tikėtis, tai neigia.
„Buk“ sistema „Hezbollah“ teroristams suteikia daugiau pajėgumų prieš Izraelio lėktuvus. Tačiau šią sistemą galima blokuoti, o Izraelis tai daro gana neblogai. Tačiau „Buk“ nėra tokia efektyvi ir mirtina kaip priešlėktuvinės ir priešraketinės baterijos S-300, kurias Rusija pradėjo tiekti Iranui.
Balandžio 17 d. Iranas surengė karinį paradą, per kurį pademonstravo mažiausiai vieną iš kelių S-300. Tai vienas pažangiausių tokio pobūdžio ginklų, kurį galima palyginti su amerikiečių raketų sistemomis „Patriot“. S-300 sudaro keturios itin mobilios platformos, ant kurių įrengtas ilgo nuotolio radaras, kovos radaras, valdymo centras ir pati raketų baterija. S-300 raketos gali skrieti maždaug 150 km ir pasiekti taikinius daugiau kaip 20 km aukštyje. Teigiama, kad raketas galima paleisti vos per penkias minutes, kai platformos sustoja.
Ekspertai teigia, kad be „nematomo“ lėktuvo Izraelis negalėtų įveikti S-300 gynybos, o tokio lėktuvo ar raketų Izraelis neturi. Tai reiškia, kad dabar Iranas gali apginti savo branduolinių ginklų kūrimo gamyklas nuo Izraelio atakų.
Baracko Obamos administracija išsakė savo prieštaravimą S-300 pardavimui, tačiau tai, kaip ir buvo galima tikėtis, neturėjo jokios įtakos. Ji taip pat prieštarauja, kad Rusija parduotų Iranui naikintuvus Su-30SM, kurie prilygsta viskam, ką turi Izraelis, ir su kuriais gali kovoti tik amerikiečių F-22. Tačiau šie prieštaravimai turės tokį patį poveikį kaip ir priešinimasis S-300 pardavimui.
Galima numanyti, kad B. Obamos komanda taip pat prieštarauja naujausiems Rusijos veiksmams Ukrainoje.
Pranešama, kad Rusija trikdo Ukrainos ryšių kanalus signalų blokavimo stotimi „Žytel“, įrengta Donecko srities Makijivkos gyvenvietėje. „Žytel“ gali užkimšti mobiliųjų telefonų, palydovinių telefonų ir palydovinės navigacijos sistemų ryšį ir yra efektyvi maždaug 20 – 30 km spinduliu. Tai reiškia, kad Rusija faktiškai neleidžia Ukrainos pajėgoms komunikuoti Donecko srityje.
Irane, Sirijoje ir Ukrainoje V. Putino vyriausybė užpildo vakuumą, kurį šiuose regionuose paliko Jungtinės Valstijos. B. Obamos administracija, sąmoningai palikusi šią tuštumą, nesiima jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tam, ką daro rusai.
Pasak Jedo Babbino, užuot šias konfliktų zonas palikusios Rusijai, Jungtinės Valstijos turėtų apginkluoti Ukrainos pajėgas ginklais, kurių jos maldavo, pavyzdžiui, prieštankiniais ginklais. Jungtinės Valstijos turėtų siųsti ir rotuoti savo pajėgas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje kur kas didesniais mastais, negu buvo daroma pastaraisiais metais. Šios valstybės yra NATO narės ir jose kuriam laikui turėtų lankytis divizijos dydžio pajėgos.
Izraelis nusipelno ne ką mažesnės pagalbos, bet kitokia forma. Izraelis ketina įsigyti nepastebimų naikintuvų F-35, bet jų kaina neleis įsigyti didelio jų kiekio. Be to, F-35 turi daug problemų: ypač daug klausimų kyla dėl jų sugebėjimo dalyvauti mūšiuose ir neįtikėtinai sudėtingų programų, kurios dažnai neleidžia jiems pakilti nuo žemės. Tai būtų nevykusi investicija. Amerikiečių arsenale turėtų būti ir kitų slaptų ginklų ir Izraeliui turėtų būti suteikta galimybė juos įsigyti.
Kaip mano J. Babbinas, tai neįvyks, kol JAV prezidento poste bus B. Obama, ar jei jį pakeis Hillary Clinton, Bernie Sandersas ar Donaldas Trumpas.