1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga, atrodė, kad Rusijos žmonėms pagaliau pasitaikė proga tapti normaliais Vakarų demokratijos piliečiais. V. Putino pražūtingas indėlis į Rusijos istoriją paskatino jo valstybę pasukti kitu keliu. Ir vis tik daugelis pasaulyje per savanaudiškumą ar per saviapgaulę nenorėjo matyti V. Putino tokio, koks jis iš tiesų yra, rašo economist.com.
Malaizijos lėktuvo numušimas, 298 nekaltų žmonių mirtis ir jų kūnų išniekinimas saulėgrąžų laukuose Ukrainos Rytuose yra pirmiausia netekusių gyvybės ir jų gedinčių artimųjų tragedija. Bet taip pat ir V. Putino padarytos žalos matas. Jo vadovaujama Rusija vėl tapo vieta, kurioje nebeatskirsi tiesos nuo melo, o faktais operuojama pagal valdžios poreikius. V. Putinas dedasi patriotu, bet jis yra grėsmė tarptautinėms normoms, kaimynams ir patiems rusams, kurie apnuodyti jo isteriškos antivakarietiškos propagandos.
Pasaulis turi pripažinti V. Putino keliamą pavojų. Jei pasaulis jam nepasipriešins, toliau bus dar blogiau.
Nukryžiavimas ir kitos istorijos
V. Putinas apkaltino dėl MH17 skrydžio lėktuvo tragedijos Ukrainą, tačiau jis buvo jo sunaikinimo sumanytojas. Aukščiausiojo teismo verti netiesioginiai įrodymai skatina daryti išvadą, kad prorusiški separatistai iš savo teritorijos paleido raketą „žemė-oras“ į tai, ką veikiausiai palaikė ukrainiečių kariniu lėktuvu. Separatistų lyderiai tuo gyrėsi socialiniuose tinklalapiuose ir apverkė savo klaidą Ukrainos žvalgybos perimtose ir Amerikos patvirtintose žinutėse.
Rusijos prezidentas yra du kartus įpintas į jų nusikaltimą. Pirma, panašu, kad raketa gauta iš Rusijos, įgulos nariai apmokyti Rusijoje, o po puolimo paleidimo mechanizmas buvo pargabentas į Rusiją. Antra, V. Putinas yra įsivėlęs platesniu mastu, nes tai jo karas. Didžiausi pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos rėmėjai yra ne ukrainiečių separatistai, o Rusijos piliečiai, kurie yra ar buvo žvalgybos tarnybų nariai. Jų buvęs kolega V. Putinas sumokėjo už karą ir apginklavo juos tankais, lėktuvnešiais, artilerija ir baterijomis raketoms „žemė-oras“. Separatistai paspaudė gaiduką, bet virveles traukė V. Putinas.
Siaubingas Malaizijos lėktuvo sunaikinimas turėjo atitraukti V. Putiną nuo karo kurstymo Rytų Ukrainoje. Tačiau jis atkakliai toliau tai daro dėl dviejų priežasčių.
Pirma, visuomenėje, kurią jis taip stengėsi suformuoti, pirmas atsakas yra melas. Po nelaimės pasigirdo daugybė prieštaringų, neįtikėtinų jo pareigūnų teorijų Rusijos žiniasklaidoje: kėsinosi į paties V. Putino lėktuvą, netoli buvo ukrainiečių raketų paleidimo įrenginiai. Melagystės darėsi vis klampesnės.
Rusijos prasimanymui, kad raketą paleido ukrainiečių naikintuvas, pakišo koją tai, kad naikintuvas negalėjo skristi MH17 lėktuvo aukštyje, tada rusų kompiuterių įsilaužėliai pakeitė „Wikipedia“ straipsnį ir parašė, kad trumpai naikintuvai gali skristi tokiame aukštyje. Nors tokios negrabios sovietų pastangos kelia juoką, tai neanuliuoja jų tikslo, nes jų tikslas yra ne persekioti, o paskleisti pakankamai abejonių, kad tiesa taptų ginčijamu dalyku. Gal melagių pasaulyje ir Vakarai meluoja?
Antra, V. Putinas įsivėlė į savo paties melagysčių voratinklį, ką jam būtų išpranašavęs kiekvienas doras žmogus. Kai jo samdiniai prasimanė propagandą apie Kijevą valdančius fašistus ir jų nukryžiuotą trejų metų berniuką, jo reitingai tarp Rusijos rinkėjų šoktelėjo beveik 30 proc. – vos ne iki 80 proc.
Melagystėmis savo žmones kurstantis caras negali staiga išsisukti, pareikšdamas, kad Ukrainos vyriausybė yra visai nebloga. Jis negali atsižadėti ir idėjos, kad Vakarai – Rusijos žlugimo laukiantis varžovas, pasirengęs griebtis melo, kyšininkavimo ir smurto. Tokiu būdu jo melagystės namuose duoda pagrindo jo piktnaudžiavimui užsienyje.
Dviprasmybės
Rusijoje tokios dviprasmybės primena Sovietų Sąjungos laikus, kai „Pravda“ skelbėsi sakanti tiesą. Šis melas baigsis taip pat, kaip ir ankstesnis – melas galiausiai išaiškėja, ypač todėl, kad tampa akivaizdu, kiek pinigų V. Putinas su draugais pavogė iš Rusijos žmonių, taigi jis žlugs. Liūdna naujovė – kad dabartiniu atveju skiriasi Vakarų elgesys. Senais laikais jie buvo pasirengę pasipriešinti Sovietų Sąjungai ir garsiai prabilti apie jos melagystes. Su V. Putinu viskas atrodo kitaip.
Pavyzdžiui, Ukraina. Vakarai įvedė gana negriežtas sankcijas Rusijai po Krymo aneksavimo ir pagrasino griežtesnėmis, jeigu V. Putinas įsiverš į Rytų Ukrainą. O jis faktiškai taip ir padarė – kariai, kuriems moka Rusija, nors ir ne su rusiškomis uniformomis, kontroliuoja valstybės dalis.
Tačiau Vakarams buvo patogu taikstytis su V. Putino melu, o galiausiai priimtos sankcijos buvo per švelnios ir apskritai priimtos per vėlai. Panašiai kai jis toliau rėmė maištininkus, prisidengęs paliaubomis, kuris skelbėsi ir suorganizavęs, Vakarų lyderiai susvyravo.
Po Malaizijos lėktuvo keleivių žūties reakcija irgi buvo silpnoka. Europos Sąjunga grasina toli sieksiančiomis sankcijomis, bet tik tokiu atveju, jeigu V. Putinas nebendradarbiaus su tyrėjais arba nenustos tiekti ginklų separatistams. Prancūzija sutiko prireikus sustabdyti karo laivų pardavimą Rusijai, tačiau tęsia jų pardavimo formalumus. Vokiečiai ir italai teigia norintys palikti atvirus diplomatinius kelius iš dalies todėl, kad sankcijos pakenktų jų komerciniams interesams. Britanija ragina įvesti sankcijas, bet nenori pakenkti pelningam rusų verslui Londone. Amerika kalba griežtai, bet nieko naujo nepadarė.
Pakaks. Vakarai turėtų pripažinti nemalonią tiesą, kad V. Putino Rusija yra iš esmės priešiška. Ryšių mezgimas ir nutraukimas neįtikins jo elgtis kaip normaliam lyderiui. Vakarai turi dabar įvesti griežtas sankcijas jo korumpuotiems draugams ir išmesti jį iš bet kokios tarptautinės bendruomenės, kurioje kliaujamasi tiesa. Visa kita tėra nuolaidžiavimo politika ir įžeidimas Malaizijos lėktuvo katastrofos aukoms.