Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai pasirengę tarpininkauti sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą (atnaujinta)

 (46)
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ragina Rusiją ir Gruziją susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pradėti dialogą bei derybas.
V.Adamkus ir L.Kaczynski
© Reuters/Scanpix
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ragina Rusiją ir Gruziją susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pradėti dialogą bei derybas.

„Su Gruzija susijusių įvykių raida mums kelia rūpestį ir nerimą. Mes raginame abi šalis elgtis ramiai ir santūriai, susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pereiti prie dialogo bei derybų. Grasinimai ir nenoras nusileisti padėtį gali tik pabloginti“, - rašoma deklaracijoje, kurią trijų valstybių prezidentai sutarė paskelbti ketvirtadienį.

Apie pasirašytą deklaracija pranešė Prezidento kanceliarija.

Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos vadovai sako tikintys, kad tarptautinės bendruomenės pastangos padės išspręsti kilusias problemas ir užtikrins Gruzijos suverenitetą, saugumą ir teritorinį vientisumą.

„Mes palaikome Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Pirmininko ir Belgijos užsienio reikalų ministro Karelo De Guchto, Suomijos užsienio reikalų ministro Erki Tuomio, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, ir kitų tarptautinės bendruomenės atstovų pastangas padėti išspręsti šią problemą. Mes įsitikinę, kad jų dalyvavimas galėtų būti pagrindinis veiksnys, leidžiantis išspręsti konfliktus Gruzijoje ir užtikrinti šios šalies suverenitetą, saugumą bei teritorinį vientisumą“, - teigiama bendrame trijų prezidentų pareiškime.

V. Adamkus, L. Kaczynskis ir V. Juščenka taip pat sako esantys pasirengę tarpininkauti ir padėti derybomis spręsti visus konfliktus.

Gruzija palankiai vertina prezidentų siūlymą tarpininkauti

Gruzija teigiamai vertina Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų siūlymą tarpininkauti, sprendžiant Tbilisio bei Maskvos konfliktą, kilusį po to, kai Gruzijos teisėsaugininkai sulaikė ir vėliau paleido 4 rusų kariškius, įtariamus šnipinėjimu Maskvai.

Gruzijos pasiuntinys Baltijos šalims Davidas Aptsiauris interviu Lietuvos radijui teigia, kad Rusija turi daug priežasčių imtis sankcijų prieš Gruziją.

„Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos indėlis į šios problemos sprendimą būtų labai svarbus. Gruzija nemano, kad Rusijos reakcija į įtariamų šnipų sulaikymą yra adekvati. Ši išskirtinė reakcija – labai retas atvejis tarptautinėje praktikoje. Manau, kad Rusija taip reaguoja ne tik dėl šio konkretaus atvejo. Priežasčių egzistuoja daugiau. Jos kaupėsi ir išsiveržė būtent tokiu būdu“, – tvirtina Gruzijos pasiuntinys Baltijos šalims.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

D. Trumpas atkakliai gina kritikuojamą savo kabinetą (3)

Donaldas Trumpas ketvirtadienį energingai gynė savo būsimą kabinetą nuo demokratų, žaliųjų aktyvistų ir profesinių sąjungų kirčių, kad išrinktojo prezidento pasirinkti kandidatai vadovauti aplinkos ir darbo sektoriams rodo jo administracijos didžiulį poslinkį į dešinę.

B. Obama prašo peržiūrėti visas per prezidento rinkimus buvusias kibernetines atakas (19)

JAV prezidentas Barackas Obama pareikalavo, kad būtų peržiūrėtos visos kibernetinės atakos, buvusios 2016 metais per visą prezidento rinkimų ciklą, pranešė penktadienį Baltieji rūmai, nesiliaunant tvirtinimams, kad tai buvo Rusijos įsikišimas.

Pabėgėliai Vokietijoje: žmogžudystė Freiburge atnaujino įtampas (230)

Jau daug dienų Vokietijos naujienų portalai ir laikraščiai spausdina besišypsančios jaunos moters nuotrauką. Spalį Freiburgo mieste nužudytai Mariai L. buvo 19 metų, rašo BBC.

R. T. Erdogano režimo ranka pasiekė ir NATO būstinę, bet Aljansas nieko nesiima (55)

NATO turi aiškiai ir vienareikšmiškai pasipriešinti tam, kuo Recepo Tayyipo Erdogano režimas užsiima ne tik Turkijoje, bet ir Aljanse, rašo „Deutsche Welle“ biuro Briuselyje vadovas Maxas Hofmannas.

Kolumbijos prezidentas įvertino Nobelio premiją (1)

Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas penktadienį pareiškė, kad Nobelio taikos premija buvo tikra „dovana iš dangaus“ ir „didžiulis postūmis“, padėjęs iš naujo susitarti dėl taikos su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų FARC sukilėliais.