Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai pasirengę tarpininkauti sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą (atnaujinta)

 (46)
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ragina Rusiją ir Gruziją susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pradėti dialogą bei derybas.
© Reuters/Scanpix
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ragina Rusiją ir Gruziją susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pradėti dialogą bei derybas.

„Su Gruzija susijusių įvykių raida mums kelia rūpestį ir nerimą. Mes raginame abi šalis elgtis ramiai ir santūriai, susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pereiti prie dialogo bei derybų. Grasinimai ir nenoras nusileisti padėtį gali tik pabloginti“, - rašoma deklaracijoje, kurią trijų valstybių prezidentai sutarė paskelbti ketvirtadienį.

Apie pasirašytą deklaracija pranešė Prezidento kanceliarija.

Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos vadovai sako tikintys, kad tarptautinės bendruomenės pastangos padės išspręsti kilusias problemas ir užtikrins Gruzijos suverenitetą, saugumą ir teritorinį vientisumą.

„Mes palaikome Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Pirmininko ir Belgijos užsienio reikalų ministro Karelo De Guchto, Suomijos užsienio reikalų ministro Erki Tuomio, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, ir kitų tarptautinės bendruomenės atstovų pastangas padėti išspręsti šią problemą. Mes įsitikinę, kad jų dalyvavimas galėtų būti pagrindinis veiksnys, leidžiantis išspręsti konfliktus Gruzijoje ir užtikrinti šios šalies suverenitetą, saugumą bei teritorinį vientisumą“, - teigiama bendrame trijų prezidentų pareiškime.

V. Adamkus, L. Kaczynskis ir V. Juščenka taip pat sako esantys pasirengę tarpininkauti ir padėti derybomis spręsti visus konfliktus.

Gruzija palankiai vertina prezidentų siūlymą tarpininkauti

Gruzija teigiamai vertina Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų siūlymą tarpininkauti, sprendžiant Tbilisio bei Maskvos konfliktą, kilusį po to, kai Gruzijos teisėsaugininkai sulaikė ir vėliau paleido 4 rusų kariškius, įtariamus šnipinėjimu Maskvai.

Gruzijos pasiuntinys Baltijos šalims Davidas Aptsiauris interviu Lietuvos radijui teigia, kad Rusija turi daug priežasčių imtis sankcijų prieš Gruziją.

„Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos indėlis į šios problemos sprendimą būtų labai svarbus. Gruzija nemano, kad Rusijos reakcija į įtariamų šnipų sulaikymą yra adekvati. Ši išskirtinė reakcija – labai retas atvejis tarptautinėje praktikoje. Manau, kad Rusija taip reaguoja ne tik dėl šio konkretaus atvejo. Priežasčių egzistuoja daugiau. Jos kaupėsi ir išsiveržė būtent tokiu būdu“, – tvirtina Gruzijos pasiuntinys Baltijos šalims.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Byra D. Trumpo komanda? Baltuosius Rūmus palieka komunikacijos direktorius

Antradienį Baltųjų Rūmų komunikacijos direktorius Mike'as Dubke sakė CNN, kad padavė atsistatydinimo pareiškimą gegužės 18 d., tik pasisiūlė pabūti poste, kol prezidentas Donaldas Trumpas grįš iš vizito užsienyje. Paskutinė jo darbo diena dar nenustatyta.

Uragano Maskvoje aukų padaugėjo iki 16

Naujausiais duomenimis, Maskvos srityje per pirmadienį siautėjusį uraganą žuvo šešiolika žmonių, 34 nukentėjo. Apie tai pranešė pamaskvės gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Tarp žuvusių – vienas vaikas, praneša meduza.io.

Traukinyje „Eurostar“ kilo chaosas dėl „visiškai girtų“ britų

Prancūzijoje pirmadienį mažiausiai keturioms valandoms buvo sustabdytas į Londoną vykęs traukinys „Eurostar“, nes policija bandė išlaipinti du jame siautėjusius neblaivius britus, pranešė prancūzų geležinkelių pareigūnai.

D. Trumpas: Rusijos pareigūnai dabar turbūt juokiasi iš JAV (3)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo tviterio paskyroje pareiškė, kad rusų pareigūnams greičiausiai šiuo metu yra juokinga žiūrėti į JAV krečiančius skandalus. „Rusų valdžios pareigūnai turbūt šaiposi iš JAV, ir iš to, kaip nevykęs pasiteisinimas, kodėl demokratai pralaimėjo rinkimus, pasidarė populiaresnis už melagingą žinią“, - antradienį parašė jis.

Mirė pirmoji apie Hirošimos atominį bombardavimą pranešusi japonė (4)

Japonė Yoshie Oka, pirmoji šalyje pranešusi apie Hirošimos atominį bombardavimą, mirė eidama 87-us metus, antradienį pranešė žiniasklaida ir moters pažįstami. 1945 metų rugpjūčio 6-ąją 14-metė Y.Oka dirbo Hirošimoje ryšių operatore vienoje Japonijos imperatoriškosios armijos požeminėje vadavietėje.