Prieš išvykstant iš Lietuvos, atrodė, kad britai tikrai nepasirinktų išstojimo iš ES kelio, tačiau atvykus į vieną euroskeptiškiausių Britanijos miestų Piterborą – nejučia ateina suvokimas, kad bent dalies britų nusiteikimas labai rimtas, jie nejuokauja ir iš tiesų gali išstoti. ES vertybės ir principai – tarsi palikti viešos diskusijos nuošalėje, o apklausos rodo, kad šių rungtynių baigtį greičiausiai lems vienuolikos baudinių serija.
Sekant apklausas dėl Brexito iš Lietuvos, šis referendumas gali atrodyti kaip dar vienas demokratijos pasižaidimas, tegu ir labai rimtas, tačiau su neišvengiama racionalumo pergale. Deja, atvažiavus į Britaniją toks tikėjimas išgaruoja vos pradėjus kalbėtis su vietiniais. Pavieniai lipdukai ant langų, išreiškiantys paramą vienai ar kitai stovyklai:
„Pasilikime – Europoje mes stipresni ir saugesni!“, „Išstokime – atsiimkime savo valstybę!“ – kaitina emocijas, o kaimynas su kaimynu šįryt šnekučiuojasi šiek tiek šaltesniu tonu, jei jų languose šviečia skirtingų stovyklų agitaciniai plakatai.
Nors balsuoti užsiregistravo rekordinis skaičius rinkėjų ir daliai britų ši diena atrodo turinti istorinę reikšmę, vis dėlto nemažai daliai britų didesnė aktualija yra dabar vykstantis Europos futbolo čempionatas ir sėkmingas Anglijos, Velso bei Šiaurės Airijos komandų žaidimas. Pradėjus kalbinti apie referendumą, kai kurie suirzta, nes kultūriškai nelinkę deklaruoti savo politines pažiūras viešai.
„Aš manau, kad mes išstosime, nes dauguma žmonių nesako balsuosiantys už išstojimą, jie tiesiog nenori būti apšaukti rasistais“, - sako Londono bankų sektoriuje dirbantis aistringas išstojimo šalininkas Johnas, tris mėnesius paskyręs agitacijai už Jungtinę Karalystę be ES. Ir taip galvoja ne jis vienas. „Rytų europiečiai sugriovė mūsų bendruomenes, atėjusi į miestelio centrą nebegirdžiu kalbant angliškai, o eilės pas dantistą reikėjo laukti keturias savaites – viskas dėl tų Rytų europiečių“ - skundžiasi Monica.
Akivaizdu, kad vienas svarbiausių klausimų, kuris kaitina aistras – imigracija. Britai pavargę nuo, jų akimis, nekontroliuojamo atvykėlių srauto ir ypač baiminasi, kad šie mastai dar labiau išaugs potencialiai prisijungus dar penkioms kandidatėms, pirmiausia - Turkijai. Už išstojimą balsuosiantys britai argumentuoja, kad jie nori patys kontroliuoti atvažiuojančiųjų srautus, nori leisti dirbti čia tik geriausiems ir labiausiai išsilavinusiems, o ne visiems norintiems, kurie, anot kai kurių, gyvena iš pašalpų, kelia būsto nuomos kainas ir smukdo britų atlyginimus.
Absoliuti dauguma ekspertų ir pasilikimo stovyklos šalininkai pateikia kitokius argumentus: pačių britų įsidarbinimo lygis - aukščiausias per visą istoriją, 80 proc. imigrantų dirba ir moka mokesčius. O sveikatos apsaugos sistema ilgam sutriktų, jeigu šalį paliktų 130.000 čia dirbančių kitų ES šalių specialistų. Dalis britų baiminasi, kad po šio referendumo, kokia bebūtų jo baigtis, vadinamieji imigrantai gali pasijusti nejaukiai, t.y. nepageidaujami JK. Tai galimai kurtų papildomų įtampų jau ir dabar ganėtinai sudėtinguose įvairių čia gyvenančių tautinių bendruomenių santykiuose.
„Labai prašau jūsų – pasilikite čia ir neišvykite“ - finaliniuose debatuose kalbėjo buvusi sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotoja. Atrodo, kad diskusija neaprėpia esminio klausimo – ES likimo ir ateities. ES gilesnė integracija, kuri tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai Europą turėtų daryti vieninga ir stipria žaidėja – britams atrodo visiškai nepriimtina. Dėl to diskusijų paraštėse lieka ir ES, kaip moralinio, vertybinio bei kultūrinio vedlio vaidmuo. Tai, kas svarbu mums (kontinentiniams europiečiams) – ES kaip vertybinė, politinė ir ekonominė sąjunga, britams tėra politiniai sentimentai, neturintys racionalaus ekonominio turinio.
„Dabar galiojanti imigracijos sistema, kai, tarkim, visa Estija gali per naktį persikelti į JK, yra absoliučiai nepriimtina. Neseniai mačiau dokumentinį filmą apie tai, kad 40 proc. Rumunijos vaikų neturi bent vieno iš tėvų, nes jie dirba užsienyje. Tai siaubinga, mes turime grąžinti tėvus vaikams“, - sako Jessica.
Britų verslas, įdarbindamas ES darbuotojus, jau dabar sutartyse numato Brexitą, kuriam įvykus, kontrakto sąlygos keisis. Imigracija yra vienas svarbiausių, jeigu ne pats svarbiausias, įrankis žaidžiant britų emocijomis šioje diskusinėje kampanijoje. Į 48 mln. britų apgyvendintą salą pernai imigravo 184.000 ES ir 188.000 ne ES piliečių. Iš viso ES piliečių čia gyvena 3 mln., pačių britų kitose ES valstybėse – 1,2 mln. Už pasilikimą agituojantis naujai išrinktas Londono meras Sadiqas Khanas finaliniuose debatuose šį klausimą reziumavo trumpai: „išstojimo kampanija paremta ne imigrantų baime, o neapykanta jiems“.
„Aš manau, kad daug mano draugų balsuos išstoti, tiesiog to nesako, nes nenori būti apšaukti rasistais, ypač kai už pasilikimą agituojantys politikai netiesiogiai vadina juos kvailiais“, - sako Johnas.
Loterija prieš stabilumą
Pasilikimo stovyklos šalininkai norintiems išstoti priekaištauja dėl to, kad nėra jokio plano, kaip JK gyventų toliau. Nepateikti aiškūs atsakymai, kaip būtų tvarkomasi su imigracija, laisvos prekybos sutartimis, kaip būtų prekiaujama su Europos Sąjunga ir likusiu pasauliu, kaip gyventų dabar šalyje esantys atvykėliai, taip pat ir JK piliečiai, gyvenantys Europoje. Raginantys išstoti, nors ir nepateikia konkretaus plano, tačiau atkerta, kad priešininkų stovykla tesugeba gąsdinti rinkėjus ekonomikos nuosmukiu, galimai gresiančiu nestabilumu, nepateikdama alternatyvios vizijos.
Kad Brexito atveju ekonomikos susitraukimas veikiausiai neišvengiamas, liudija ir pagal apklausų rezultatus siūbuojančios rinkos, ir svaro sterlingo kursas bei absoliuti dauguma tarptautinių organizacijų ir ekspertų. Investuotojai nori stabilumo ir JK Europoje. Stambusis, kaip ir dauguma smulkiojo verslo, pasisako už pasilikimą. Likti ES britus ragino JAV prezidentas Barackas Obama, Europos valstybių vadovai, artimiausi JK draugai – Australija, Naujoji Zelandija, Kanada. Net Norvegijos, nepriklausančios ES, premjerė, viešėdama Londone, perspėjo britus, kad norvegiškasis modelis veikiausiai jiems labai nepatiks.
Tokiame kontekste dalis rinkėjų yra visiškai pasimetę ir nuoširdžiai nežino, kaip balsuoti. Paskutinės apklausos rodo, kad abiejų stovyklų jėgos apylygės ir referendumo rezultatus lems apsispręsiantys paskutinę minutę.
„Balsavau už pasilikimą. Aš manau, kad mes turime išstoti, bet ne tokiu būdu. Ir nenoriu, kad apie mus galvotų, jog esame rasistai“ - referendumo dieną parašo Johnas, paskutinius kelis mėnesius agitavęs už pasitraukimą.