Konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis nesusitvardė, kai jo velionio brolio dvynio, buvusio šalies prezidento, vardas buvo paminėtas teikiant argumentus prieš svarstomą teismų reformą.
„Žinau, kad bijot tiesos, bet nesivalykit savo išdavikiškų snukių mano šventos atminties brolio pavarde, – iš Seino tribūnos sušuko J. Kaczynskis. – Sunaikinot jį, nužudėt jį, esate padugnės!“
J. Kaczynskio brolis prezidentas Lechas Kaczynskis 2010-ųjų balandį žuvo kartu su 95 kitais žmonėmis per prezidentinio lėktuvo katastrofą Rusijoje.
PiS įtaria, kad ši katastrofa buvo surežisuota, nors lenkų ir rusų tyrėjai padarė išvadą, kad tragedija įvyko dėl piloto klaidos, nepalankių orų ir prasto oro uosto dispečerių darbo.
Po PiS lyderio protrūkio įtampa parlamento žemuosiuose dar labiau padidėjo, todėl Seimo pirmininko pavaduotojas paskelbė, kad debatai atidedami iki trečiadienio ryto.
Prognozuojama, kad žemesnių instancijų teismus prižiūrinčio Aukščiausiojo Teismo reforma bus priimta abiejų parlamento rūmų, nes juos kontroliuoja PiS.
Šis teisės aktas yra naujausias iš virtinės Lenkijos teisėtvarkos pakeitimų, pasiūlytų valdančiųjų konservatorių, nors liberalioji opozicija, kai kurie teisininkai ir kritikai užsienyje šias reformas laiko keliančiomis grėsmę valdžių atskyrimo principui.
Naujoji reforma, numatanti, kad Aukščiausiasis Teismas turi tapti pavaldus vykdomajai valdžiai, anot opozicijos, yra „perversmo paskelbimas“. Europos Komisija nurodė trečiadienį irgi aptarsianti Lenkijoje susiklosčiusią padėtį.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas antradienį savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Lenkijos vyriausybė ir parlamentas privalo liautis kenkti teismams.“
Tūkstančiai protestuoja
Praeitą savaitę abeji parlamento rūmai priėmė atskirus įstatymus suteikiančius teisingumo ministrui galią skirti bendrųjų teismų pirmininkus.
Be to, parlamentui suteikiami įgaliojimai rinkti Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius.
Antradienio vakarą Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių, protestavusių prieš šias reformas.
Protestuotojai laikė degančias žvakeles ir ragino prezidentą Andrzejų Dudą nepritarti reformoms. Žmonės skandavo „Laisvę teismams, mes norime veto!“
Teisininko išsilavinimą turintis A. Duda yra glaudžiai susijęs su PiS, bet netikėtai pasiūlė kompromisą dėl teismų reformų.
Jis perspėjo, kad nepasirašys Aukščiausiojo Teismo pertvarkos projekto, jeigu įstatymų leidėjai nepataisys įstatymo dėl KRS.
Šalies vadovas pateikė trumpą pataisų paketą, skelbiantį, kad KRS nariai turi būti išrenkami 60 proc. Seimo narių dauguma.
Tokios daugumos PiS neturi, tad šis balsų slenkstis galėtų užkirsti kelią kuriai nors vienai partijai nuspręsti dėl KRS sudėties.
A. Dudos aplinkos veikėjai prognozavo, kad prezidento pasiūlyti pakeitimai bus priimti ir kad taip pat bus pakoreguota Aukščiausiojo Teismo reforma.
Kritikai savo ruožtu piktinasi ir dėl kitų PiS bandymų sustiprinti savo turimą valdžią, įskaitant pastangas padidinti visuomeninių transliuotojų valstybės kontrolę.