Lenkijos dienraštis - apie Baltijos šalis

 (3)
Lenkijos laikraštis, teigdamas, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra itin vieningos, pastebi nemažai skirtumų užsienio politikos ir kituose klausimuose.
"Baltai yra tarpusavyje susivieniję kaip niekada. Deklaracijų apie bendradarbiavimą ir bendrus veiksmus yra tiek, jog kai kurie Vakarų politikai mano, jog Baltijos šalys yra toks pat vientisas organizmas, kaip Jungtinės Valstijos", rašo lenkų laikraštis "Gazeta Wyborcza".

Dienraštis Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpusavio santykiams, jų bendradarbiavimui su kaimynais, įskaitant Rusiją ir Lenkiją, skyrė straipsnį "Iš ko juokiasi baltai?", išspausdinęs jį beveik per tris puslapius.

"Gazeta Wyborcza" tikina, jog "visos trys Baltijos šalys veržiasi į Europą ir kaltina didelę, nepaslankią Lenkiją, kuri įstrigo Europos Sąjungos (ES) duryse ir blokuoja praėjimą".

Dienraštis primena Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją ir klausia, "ar galėjo baltai gintis?".

"Kai kas gali pasakyti, jog bendros visų trijų šalių ginkluotosios pajėgos buvo panašios į suomių. Tačiau kitas gali pasakyti, jog ginkluotas pasipriešinimas 1940 metais prieš sovietų molochą būtų buvęs tolygus kolektyvinei savižudybei", rašoma publikacijoje.

Joje pažymima, kad Baltijos šalys yra Lenkijos užsienio politikos prioritetas, bet kartu priduriama, kad Lietuva, Latvija ir Estija "yra tarsi iš naujo atrandamos".

"Visoms trims Baltijos šalims būdingas bruožas, kuris pastebimas visose mažose tautose - baimė ir įtarumas galingų kaimynų atžvilgiu", teigia lenkų dienraštis.

Jo nuomone, Baltijos šalys yra "politiškai integruotos kaip niekada - reguliariai susitinka prezidentai, parlamentų ir vyriausybių nariai".

Kartu dienraštis pabrėžia, kad kai kurie šių valstybių vidaus gyvenimo aspektai yra skirtingi, pavyzdžiui, "nepiliečių" rusų problema Latvijoje ir, iš dalies, Estijoje. Dar neseniai Latvija konfliktavo su Estija dėl žuvų gaudymo zonos bei su Lietuva dėl jūros sienos, einančios per naftingą rajoną, kartais atsiranda įtampa dėl eksporto, pavyzdžiui, dėl estiškos kiaulienos ir lietuviškų kiaušinių.

Pasak dienraščio, dar didesni skirtumai yra tarptautiniuose klausimuose. Estija glaudžiasi prie Suomijos, Lietuva siekia Lenkijos paramos, o Latvija neturi jokio strateginio partnerio ir galbūt todėl ypatingai siekia Baltijos šalių vienybės, svarsto "Gazeta Wyborcza".

Publikacijoje primenama, kad lietuviai ir latviai priklauso vienai tai pačiai archaiškai indoeuropiečių kalbų grupei, estai, kaip suomiai ir vengrai, yra ugrofinai. Lietuviai yra katalikai, dauguma latvių ir estų - protestantai.

Laikraštis teigia, kad latviai neretai pasišaipo iš estų. Ypač plačiai yra žinomas anekdotas apie tai, kaip latvis ir estas žiemą išvažiavo žvejoti. Spustelėjus šaltukui, latvis po poros valandų sėdėjimo ant ežero ėmė bėgioti ir mankštintis, o estas sėdi kaip niekur nieko. Tačiau kai latvis vėl pradėjo bėgioti, estas neiškentęs pasakė: "Atvažiavome čia žuvų gaudyti, o ne rokenrolą šokti".

Estai, nelikdami skolingi, tvirtina, kad jų ramumas garantuoja efektyvų darbą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

N. Sturgeon ir Th. May susitikimo nuotraukos sukėlė audrą D. Britanijoje (71)

Žiniasklaidos kanalais žaibiškai išplitusi Jungtinės Karalystės ir Škotijos lyderių nuotrauka, atrodo, ne be pagrindo tapo įvairių komentatorių taikiniu.

Lenkija traukiasi iš Europos korpuso (35)

Lenkija iki 2020 metų pasitrauks iš Europos korpuso pajėgų, antradienį pranešė šio daugiašalio Strasbūre įsikūrusio karinio dalinio atstovas.

Škotijos parlamentarai pasisakė už referendumą dėl nepriklausomybės (91)

Škotijos įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad šalyje būtų siekiama per artimiausius dvejus metus surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos.

Rytinės ir vidurio ES valstybės smerkia Briuselio šantažą dėl migrantų priėmimo (58)

Čekijos, Vengrijos, Slovakijos ir Lenkijos lyderiai antradienį netinkamu pavadino, jų teigimu, Briuselio naudojamą „šantažą ir diktatą“, siekiant įgyvendinti migrantų perskirstymo po Europos Sąjungos šalis planus.

Prancūzijos teismas Carlosui „Šakalui“ už 1974 metų išpuolį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę (3)

Prancūzijos teismas paskelbė nuosprendį teroristo Carloso „Šakalo“ byloje dėl kruvinos 1974 metų atakos Paryžiaus parduotuvių komplekse ir skyrė jam jau trečią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.