Svetainė cituoja Rusijos URM pareiškimą, kuriame sakoma, kad „esame giliai pasipiktinę Nova Soli miesto valdžios veiksmais, kurie su oficialiu Varšuvos palaiminimu, be jokių konsultacijų su Rusija, priėmė sprendimą nugriauti paminklą, simbolizuojantį lenkų ir sovietų karių brolybę”.
“Šį, atvirai nedraugišką Lenkijos žingsnį vertiname kaip tiesioginį ir aštrų sutarties tarp Lenkijos ir Rusijos Federacijos dėl kapų ir atminimo vietų karo aukų ir represijų globos pažeidimą” – rašo rusų diplomatai.
Jie apgailestauja, jog yra priversti konstatuoti, kad Lenkijos valdžia neįsiklauso į daugkartinius Rusijos prašymus užbaigti „karą” su paminklais ir imtis ryžtingų žingsnių užkertant kelią vis dažnesniems pastaruoju metu atvejams sovietų ir drauge su jais kovojusių lenkų karių, kurie išvadavo Lenkiją nuo nacių, paminklų ir kapų išniekinimui.
Pasak Rusijos URM, galima susidaryti įspūdį, kad pasityčiojimas iš mūsų atminimo vietų Lenkijoje pakeltas į valstybinės politikos lygį, kadangi Lenkijos valdžia, įskaitant ir Lenkijos URM, nepareiškė jokio komentaro, smerkiančius šiuos vandalizmo aktus. Rusijos URM rašo, jog „Varšuva pagaliau turi suprasti, kad Lenkijoje pradėtas „paminklų karas” gali turėti labai neigiamų padarinių, už kuriuos visiška atsakomybės teks jos iniciatoriams”.
Tuo tarpu Lenkijos URM savo atsakyme pastebi, jog „kas liečia atminimo vietas, tai šalis vykdo tarpvalstybinį susitarimą. Raudonosios armijos karių, žuvusių II-ojo pasaulinio karo metais Lenkijoje kapinės ir atminimo vietos saugomos valstybės, tačiau kai kalba eina apie paminklus, tai jų likimą sprendžia vietos valdžia, kur jie stovi.”
TVN24 primena, kad paminklas, kuris stovėjo Nova Soli miesto Silezijos ir Didžiosios Lenkijos sukilėlių aikštėje, buvo nugriautas praėjusį trečiadienį, o šį Liaudies Lenkijos betoninį reliktą teko griauti tris valandas. Ant paminklo postamento stovėjo dvi sovietų karių su automatais su šalmais, ant kurių buvo penkiakampės žvaigždės stovyklos ir vienas lenkų karys, kurio kepurę puošė erelis. Kaip rašo miesto meras Vadimas Tyškiewiczius, tai buvo didžiulis, kelias dešimtis tonų sveriantis, negražus, visada purvinas, o iš tuščiavidurių paminklo figūrų nuolatos byrėjo surūdijusio metalo dulkės.
Paminklas buvo pastatytas 1967 metais vietoje vokiško, skirto I-ojo pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kareiviams. Jis buvo atidengtas, minint Spalio revoliucijos 50-ąsias metines. Iki 1989 metų jis funkcionavo kaip paminklas, simbolizuojantis lenkų ir sovietų karių ginklo brolybę.
Kaip svetainei „Wirtualna Polska” sakė miesto savivaldybės atstovė spaudai Ewa Batko, vietoje nugriauto paminklo dar šiais metais iškils paminklas didvyriams, kovojusiems už Lenkijos laisvę.