Vis dėlto praktikuojantis egzorcistas neatmeta galimybės, kad centre lankysis asmenų ir iš kitų šalių. "Tada aš melsiuos už jų dvasios išlaisvinimą", - kalbėjo kunigas. Tuo tarpu regioninis Ščecino egzorcistų koordinatorius tėvas Marianas Piatkowskis pastebėjo: "Būtų idealu, jeigu kiekviena Lenkijos parapija turėtų po viena egzorcistą."
Vokietijoje - tabu
Vokietijos žiniasklaidoje rašoma, kad egzorcizmas Lenkijoje yra įprastas reiškinys. Primenama, kad pernai liepą Lenkijos Čenstochovos (Częstochowa) mieste įvyko IV Tarptautinis egzorcistų suvažiavimas, į kurį atvyko apie 330 praktikuojančių egzorcistų iš 29 šalių. Vokiečių žurnalistai abejoja, ar bent vienas jų buvo atvykęs iš Vokietijos, nes šioje šalyje šėtono išvarymo tema yra tabu.
Vokietijoje uždrausta praktikuoti egzorcizmą dar nuo 1976 metų, kai Bavarijos Viurcburgo mieste mirė jauna Anneliese Michel, kuriai teko dalyvauti egzorcistų ritualuose. Vėliau teismas nuteisė du kunigus ir moters tėvus už nerūpestingą elgesį, nors Katalikų bažnyčia tvirtino, kad A.Michel buvo silpnaprotė.
Bet tai, kad Vokietijoje nėra praktikuojančių egzorcistų, dar nereiškia, kad šalyje nėra žmonių, manančių, kad jų sielą užvaldęs nelabasis. Lenkijos spaudoje rašoma, kad nemažai vokiečių jau susidomėjo nauju Počernino miestelio egzorcizmo centru.
Apokalipsės baimė
Pasak Kiolno arkivyskupijos atstovo Markuso Roentgeno, vis daugiau Vokietijos gyventojų jaučiasi apsėsti piktųjų dvasių, todėl jiems žūtbūt reikia egzorcistų paslaugų. Jo manymu, šią tendenciją skatina pasikeitusi demografinė padėtis. Vokietijoje apsigyvena vis daugiau imigrantų iš Pietų ir Pietryčių Europos - šalių, kuriose egzorcizmas yra labiau paplitęs.
Paklaustas, kodėl žmonės laiko save apsėstais šėtono, M.Roentgenas visą kaltę suvertė žiniasklaidai, kuri esą platina šiurpius vaizdus, pranašaujančius pasaulio pabaigą. Jo teigimu, ne kiekvienas gali ramiai žiūrėti į katastrofų, pavyzdžiui, rugsėjo 11-osios tragedijos ar 2004 metų cunamio, nuotraukas. Taigi žmonės bijo, kad tamsiosios jėgos užvaldys pasaulį.
M.Roentgenas pripažįsta, kad "apsėdimas" yra kažkas, ko negali išgydyti vien medicina ar psichologija. Vis dėlto, jo nuomone, egzorcistas privalo gerai išmanyti mediciną ir psichologiją, nes kiekvienas žmogus yra "apsėstas individualiai", o "apsėdimą" reikia skirti nuo silpnaprotystės.
Didžiosios Britanijos Notinghemo universiteto egzorcizmo ekspertas Richardas Bellas pritarė, kad piktoji dvasia gali pasireikšti kaip liga ar katastrofa. Tačiau, pasak jo, labai svarbu atskirti, kada žmogų apsėda tamsiosios jėgos (tuomet egzorcistas padeda "išvaryti velnią iš sielos") ir kada šėtonas engia žmogų (tuomet reikia "visiškai sunaikinti piktąją dvasią"). R.Bello manymu, krikščionys negali būti apsėsti, tik engiami, todėl juos reikia išvaduoti.
Domisi ir Vatikanas
Vatikanas ėmė labiau domėtis piktųjų dvasių išvarymu. 1999 metais jis pirmą kartą nuo 1614 metų atgaivino egzorcizmo ritualus. Be to, 2005 metais prestižinė Romos kolegija "Athenaeum Pontificium Regina Apostolorum College" pradėjo organizuoti egzorcistų kursus, kurių dalyviai gali susipažinti ir su satanizmo istorija.
Pernai pasigirdo gandų, kad Romos popiežius ketino "įdarbinti" daugiau egzorcistų kiekvienoje pasaulio vyskupijoje. Vis dėlto 2007 metų gruodį Vatikano atstovas Rederico Lombardi pareiškė, kad popiežius Benediktas XVI net neketino įsakyti kunigams "įdarbinti" daugiau egzorcistų.
Kad ir kaip ten būtų, M.Roentgenas sako, jog būtų kvaila nepripažinti reiškinio, kuriuo tiki apie 75 proc. pasaulio gyventojų. Jo manymu, šiais laikais įprasta kalbėti apie teigiamą ir neigiamą energiją. Katalikų bažnyčia iš esmės dėsto tą patį, tik visa tai vadina egzorcizmu. M.Roentgenas apgailestauja, kad vos išgirdę šį terminą žmonės ima automatiškai galvoti, jog egzorcizmas - labai įtartinas reiškinys. Jam pritaria ir Lenkijos egzorcistai, raginantys visus smalsuolius apsilankyti naujajame centre.