Judėjimas dėl šalies nepriklausomybės atsirado, palyginus, neseniai – prieš porą dešimtmečių Škotijos parlamento politika pradėjo akivaizdžiai skirtis nuo Didžiosios Britanijos, tada škotų politikai ir pradėjo brandinti nepriklausomybės idėją.
2011 m. škotai į parlamentą išrinko Liberalų–demokratų partiją, kuri itin aktyviai propagavo atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Ši partija inicijavo kampaniją „Taip, Škotija“, kurios dėka po savaitės įvyks referendumas.
Škotijos referendumui artėjant, didėja įtampa ir situacija aštrėja. Britanijos laikraščiuose mirga tokios antraštės, kaip „liko 10 dienų išsaugoti Jungtinę Karalystę“.
Naujausi paskelbti duomenys apvertė viską aukštyn kojom ir įnešė sumaišties į šalį – jeigu šiandien įvyktų referendumas, Škotija taptų nepriklausoma šalimi.
Pasak naujausių apklausos duomenų, už Škotijos nepriklausomybę balsuotų 51 proc. rinkėjų, o prieš – 49 proc.
Iki šiol tai pirmas kartas, kai apklausos duomenimis Škotijos atsiskyrimą palaikantys triumfuotų referendume. Šie duomenys paaštrino situaciją ir net sukėlė paniką: svaro galia sumažėjo vienu procentu ir dabar yra žemiausioje vietoje nuo praėjusių metų lapkričio, o britų valdžia pradėjo siūlyti Škotijai daugiau autonomijos ir įstatymų galių, kad tik ši atsisakytų referendumo minties.
Tačiau valdžios atstovai teigia, jog jei Škotija taptų nepriklausoma, svaras priklausytų tik likusiai Jungtinei Karalystei, o Škotija turėtų steigti naują valiutą ar stoti į euro zoną.
„Už“ ir „prieš“
Kampanijos „Taip, Škotija“ (angl. „Yes Scotland“) internetiniame puslapyje teigiama, kad didžiausias nepriklausomybės pliusas yra tas, kad škotai pagaliau galės rinkti savo vyriausybę ir priimti sprendimus, aktualius ir naudingus Škotijai, o ne Didžiajai Britanijai.
Puslapyje cituojamas žurnalo „Financial Times“ teiginys, jog nepriklausoma Škotija atsidurtų turtingiausiųjų šalių dvidešimtuke, aplenkdama Italiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją ir Japoniją.
Už Škotijos nepriklausomybę pasisakantys aktyvistai pabrėžia naudą, kurią esą gaus kiekvienas nepriklausomos Škotijos pilietis. Teigiama, jog mokesčių sistema bus perkurta taip, kad pritrauktų daugiau užsienio investuotojų – taip bus sukurta daugiau darbo vietų jauniems žmonėms, kurie, pasak aktyvistų, neturės dirbti toli nuo namų ir tai išsaugos šeimas, suartins visuomenę.
Daugiau dėmesio bus skiriama vaikų priežiūrai, žmonėms su negalia, pensijos didės mažiausiai 2,5 proc. Teigiama, kad ekonomika bus pritaikyta būtent Škotijos, o ne Didžiosios Britanijos poreikiams, tai skatins verslą. Patobulės sveikatos ir švietimo sistema.
Didelis dėmesys skiriamas naftos klausimui. Škotija turi dideles naftos atsargas ir visas pelnas, gaunamas iš jos, keliauja tiesiai į Didžiosios Britanijos parlamentą, kur šiais pinigai lopomos biudžeto skylės, atsiradusios dėl sumažintų turtingųjų Britanijos žmonių mokesčių.
„Taip, Škotija“ teigia, kad nepriklausoma valstybė pelną, gautą iš naftos, investuos į „juodos dienos“ fondą, kuris, kaip teigiama, užtikrins saugią valstybės ateitį.
Kampanijos aktyvistai teigia, kad balsuodami prieš Škotijos nepriklausomybę škotai ne tik užkirs kelią teigiamiems pokyčiams, bet ir paskatins neigiamus. Škotų portalas „The Southern Reporter“ teigia, kad Škotija vėl bus priklausoma nuo tos valdžios, kurios nenorėjo ir kurios nerinko. Taip pat bijoma, kad kitais metais vėl bus perrinkta škotų nekenčiama Leiboristų partija, kuri siekia išstoti iš Europos Sąjungos, įvesti didelius mokesčius tam, kad šalis nusipirktų stiprios atominės ginkluotės.
Nepaisant visų šių teigiamų aspektų, už kuriuos agituoja „Taip, Škotija“, portalas„Daily Mail“ kelia daug klausimų ir abejoja nepriklausomos Škotijos sėkme.
Pavyzdžiui, ar Škotija liks Europos Sąjungoje ir NATO? Pagal dabartinius ES įstatymus, valstybė turėtų iš naujo įstoti į sąjungą – tai ilgas ir sudėtingas procesas. Valstybė galėtų įstoti į NATO, tačiau tam ji kasmet turės skirti 2 proc. savo BVP, o tai prieštarauja „Taip, Škotija“ teiginiui, kad ginklavimosi išlaidos bus sumažintos. Tačiau be investicijų į ginkluotę šalis į NATO priimta nebus.
Dideli ginčai ir abejonės kyla ir dėl būsimos valstybės valiutos. Norėdama naudotis svaru sterlingu Škotija turėtų leisti Didžiajai Britanijai kištis į šalies ekonomiką, ko nepriklausoma Škotija, žinoma, nenori. Škotijos ekonomikos nuopuolio atveju Didžiosios Britanijos piliečiai turėtų traukti šalį iš duobės mokėdami didelius mokesčius. Panaši situacija būtų ir šaliai įsivedus eurą, be to, Škotija negalėtų turėti euro neįstojusi į ES. Įvesta naujai sukurta Škotijos valiuta būtų labai nevertinga, nes šalis dalinasi bendras skolas su Didžiąja Britanija.
Ne mažiau aktualus ir sienų klausimas. Jei Škotija vis dėlto taptų ES nare, turėtų prisijungti prie Šengeno zonos, prie kurios nėra prisijungusi Jungtinė Karalystė. Tam, kad išvengtų nelegalių imigrantų, kurie laisvai galėtų iš Prancūzijos keliauti į Škotiją, kirsti sieną ir atsidurti Didžiojoje Britanijoje, šalis turėtų įvesti pasų kontrolę prie sienos tarp Anglijos ir Škotijos.
Ką mano gyventojai
„Nenoriu būti atskirta nuo savo šeimos kažkokia nereikalinga siena“, – BBC televizijai teigia britė, studijuojanti Škotijoje.
Nemaža dalis britų mano, kad nepriklausoma Škotija nebus sėkminga valstybė.
„Žinoma, nepriklausomybė yra gerai, tačiau jiems reikės pradėti viską iš naujo. Įsivesti naują valiutą, keisti įstatymus. Šalyje bus kurį laiką bus suirutė ir tikrai ne visiems gyventojams tai patiks“, – DELFI teigė Londone gyvenanti Opeyemi.
„Mano nuomone, nepriklausomybės idėja yra bloga. Manau, kad Škotija nėra pajėgi išlaikyti save kaip valstybę“, – abejoja Anglijos šiaurėje gyvenanti Emily.
„Suprantu jų norą tapti nepriklausomais, tačiau tai tikrai neigiamai paveiks jų ekonomiką. Žinoma, jie turi savo naftos atsargų, tačiau viskas, ką jie eksportuoja yra viskis. Iš ko jie dar uždirbs pinigus?“ – kelia klausimą žurnalistikos studentė Sarah.
Tačiau kiti, paklausti ką mano Škotijos nepriklausomybės klausimu teigia, kad normaliam atsakymui suregzti turėtų labiau pasidomėti šia situacija, nes nežino nieko apie greitai vyksiantį referendumą.
„Asmeniškai man visiškai nerūpi, ar Škotija taps nepriklausoma ar ne. Nežinau, kokią įtaką tai darytų šaliai, tačiau man – jokios“, – DELFI sakė londonietė Emma.
„Nieko nežinau apie Škotijos referendumą ir jo reikšmę. Gyvenu Anglijoje ir manęs ši problema neliečia“, – teigia studentė Helen.
Tačiau neretas Škotijos gyventojas pasisako už nepriklausomybę.
Robinas Hornas, į Škotiją su šeima atsikraustęs būdamas trylikos, BBC televizijai teigė, kad „Škotijos nepriklausomybė pagaliau atlygintų politinę neteisybę. Aš būčiau labai nusivylęs tiek škotais, tiek anglais, jei mes liktume Didžiosios Britanijos sudėtyje.“
D. Camerono įspėjimas
„Kitą savaitę balsuodami referendume jūs rašysite Didžiosios Britanijos ateitį neištrinamu rašalu. Tai reikšmingas sprendimas ir kelio atgal nebebus. Nors daug kas mus skiria, dar daugiau mus jungia. Jungtinė Karalystė yra stipresnė, būdama kartu. Mūsų žinutė škotams yra paprasta: mes norime, kad jūs pasiliktumėte“, – savo pranešime teigė D. Cameronas.
„Kai pasaulio žmonės norėjo, kad kažkas jiems atstovautų, mes sukūrėme demokratiją. Kai jie norėjo progreso, įvyko „Škotijos nušvitimas“ (periodas, kurio metu Škotija itin sparčiai vystėsi ekonomikos, kultūros ir šveitimo srityje) ir pramonės revoliucija. Kai vergija varžė nekaltus žmones, mes ją panaikinome, kai fašistai grasino suvaržyti pasaulio laisvę, mes juos nugalėjome. Prieš šimtą metų mūsų berniukai kartu ėjo kariauti, jie ėjo kaip draugai, suvienyti geresnės ateities siekio“, – rašė D. Cameronas.
„Kaip asmenybės ir kaip tautos, mes pasiekėme neįtikėtinų dalykų. Tai ir yra Didžioji Britanija – Škotijos, Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos mišinys ir kartu mes pranokstame žmonių lūkesčius“, – teigė D. Cameronas.
Tai, kad britų valdžios elitą artėjant referendumui yra apėmusi panika, parodė D. Camerono ir opozicijos lyderio Edo Milibando sprendimas nedalyvauti kiekvieną savaitę parlamente rengiamame klausimų ir atsakymų posėdyje ir trečiadienį vykti į Škotiją pamėginti įtikinti regiono gyventojus nenutraukti 307 metus gyvuojančios sąjungos su Anglija.
„Nenorime, kad ši mūsų tautų šeima būtų išdraskyta, - rašė 47 metų D.Cameronas laikraščio „Daily Mail“ nuomonių skiltyje. - Jungtinė Karalystė brangi ir ypatinga šalis“.
Tačiau šį emocingą D.Camerono kreipimąsi lydėjo aiškus įspėjimas: „Jei JK subyrės, ji subyrės amžiams“.
Iki pastarojo laiko D.Cameronas beveik nedalyvavo debatuose dėl Škotijos nepriklausomybės, pripažindamas, kad dėl priklausymo privilegijuotam elitui ir savo centro dešinės pakraipos politikos jis nėra tas žmogus, kuris galėtų palenkti į savo pusę škotus, laikomus labiau kairuoliškais nei anglai.
Karalienė tylės
„Suvereno konstitucinis nešališkumas yra pripažintas mūsų demokratijos principas, kurio Karalienė laikėsi viso savo valdymo metu. Remiantis juo, monarchė yra aukščiau politikos, ir užimantieji politinius postus turi priedermę užtikrinti, kad taip būtų ir toliau“, - nurodė Bakingamo rūmų atstovas spaudai.
„Bet kokios prielaidos, kad Karalienė norėtų paveikti dabartinės referendumo kampanijos baigtį, yra absoliučiai klaidingos. Jos Didenybė laikosi požiūrio, kad tai yra Škotijos žmonių reikalas“, - pridūrė jis.
Škotijos vyriausybė sako, kad Škotijai paskelbus nepriklausomybę, karalienė Elizabeth II čia liktų valstybės vadove, kaip, pavyzdžiui, Australijoje ir Kanadoje.
Elizabeth II su Škotija sieja glaudūs asmeniniai ryšiai, čia esančioje Balmoralo pilyje, kuri priklausė kelioms monarchės šeimos kartoms, ji tradiciškai leidžia vasaros atostogas.
Referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės įvyks rugsėjo 18 dieną.