Latvija ir Estija tikisi būti tarp pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių

 (3)
Latvijos užsienio reikalų ministras Indulis Bėrzinis tikisi, kad Estija ir Latvija bus tarp tų valstybių, kurios pirmosios įstos į Europos Sąjungą.
Komentuodamas pirmadienio vakarą interviu Latvijos televizijai ES Nicos pasitarime priimtą sprendimą, ministras nurodė, kad aiškumo dėl pirmųjų valstybių priėmimo į ES, kaip ir anksčiau, nėra. Net geriausios jų, tarp jų - Estija, dar nepradėjo derybų dėl stojimo svarbiausiais klausimais, pabrėžė jis.

I. Bėrzinis atmetė priekaištus, kad Latvija patyrė diplomatinį pralaimėjimą dėl to, kad, remiantis Nicos sprendimu, ES Ministrų Taryboje ji turės tik 4 vietas, o Lietuva - 7.

Jis nurodė, jog vietų skaičius neturi esminės reikšmės, nes daugeliu klausimų šalys turi veto teisę, ir jeigu kuri nors jų norės pasiekti jai naudingą sprendimą, jai teks ieškoti sąjungininkių.

Latvijos užsienio politikos žinybos vadovas taip pat nurodė, kad skirstant balsų skaičių svarbiausiais kriterijus buvo šalies dydis. Latvijoje - mažiau nei 2,4 mln. gyventojų, o Lietuvoje - 3,7 mln. paaiškino jis.

Kaip jau pranešta, pirmadienio rytą Nicoje baigėsi ilgiausias ES istorijoje pasitarimas, kuriame po ilgų diskusijų buvo pasiektas susitarimas dėl organizacinių reformų, būtinų Europos Sąjungos plėtrai tęsti.

I. Bėrzinis sakė, kad priimtas Nicoje sprendimas užtikrina Latvijai galimybę patekti į pirmąją ES plėtros bangą, bet dabar daug kas priklauso nuo jos pačios.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Graikijos ir Turkijos kurortams smogė žemės drebėjimas, žuvo mažiausiai du žmonės

Graikijos saloje Kose mažiausiai du žmonės žuvo penktadienį per stiprų 6,7 balo žemės drebėjimą, supurčiusį populiarius kurortus Dodekaneso salose ir Turkijos Egėjo jūros pakrantėje.

Šalis, kuri labiausiai atitinka niūrią G. Orwelo „1984-ųjų“ tikrovę (26)

Praėjo jau beveik 70 metų nuo tada, kai George`as Orwellas parašė savo garsųjį antiutopinį romaną „1984-ieji“ apie gyvenimą Okeanijos valstybėje, kurioje vyksta nuolatinė kova su visuotiniu valdžios sekimu, valstybė griežtai kontroliuoja žiniasklaidą, o ciniška valdžia manipuliuoja gyventojais.

Turkijos ir Vokietijos santykiai negali būti paremti „šantažu ir grasinimais“ (5)

Ankara ketvirtadienį pareiškė, kad jos santykiai su Berlynu negali būti paremti „šantažu ir grasinimais“; toks pareiškimas pasirodė po to, kai Vokietijos diplomatijos vadovas dėl augančio ginčo pažadėjo imtis priemonių, apribosiančių investicijas Turkijoje.

Paskutinės dienos A. Hitlerio bunkeryje: 88-metė nutraukė tylą (89)

Ji greičiausiai yra paskutinis gyvas asmuo, matęs tai, kas dėjosi nacių lyderio Adolfo Hitlerio bunkeryje prieš jo mirtį ir Trečiojo reicho žlugimą. Jai 88-eri ir ji ką tik išleido savo atsiminimų knygą. Johanna Ruf pristato nacių viršūnėlių paskutinių dienų istoriją, rašo wprost.pl.

Indijos prezidentu išrinktas žemiausios hinduistų kastos atstovas (11)

Indijoje ketvirtadienį buvo išrinktas naujas prezidentas – juo tapo politikas iš žemiausios hinduistų kastos; tai yra vos antras atvejis per nepriklausomybės laikotarpį, kai šalies vadovu tapo marginalizuotos grupės narys.