Labiausiai nenuspėjami rinkimai Europoje: V. Putino favoritas suklupo

 (51)
Dabartinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino favoritas Prancūzijos prezidento rinkimuose Francois Fillonas netikėtai suklupo – prancūzams dabar tenka aiškintis, ar gavo jo šeimos nariai valstybinių pinigų už darbą, kurio nedirbo, ar negavo. Rusijos lyderis palankumą buvusiam Prancūzijos premjerui reiškė dar lapkritį, netrukus po to, kai įtarimų Kremliaus kibernetinės armijos išpuoliais fone Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, straipsnį portale bloomberg.com pradeda apžvalgininkai Henry Meyeris ir Ilja Archipovas.
Francois Fillonas
© AFP / Scanpix

V. Putino prielankumas F. Fillonui, kurio šviesios ateities perspektyva – praėjusį antradienį pateikus jam kaltinimus viešųjų lėšų pasisavinimu – gerokai aptemo, yra sunkiai paaiškinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad su V. Putino bendražygiu siejamas bankas finansavo F. Fillono varžovę, kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen, pasak kurios, sankcijų Rusijai taikymas yra visiška kvailystė.

Pirmasis iš dviejų rinkimų turų vyks mažiau nei po šešių savaičių. Regis, V. Putino strategija pradeda veikti jo paties nenaudai. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu M. Le Pen nedidele persvara lenkia Emmanuelį Macroną, 39-erių nepriklausomą kandidatą, pritariantį Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai dėl Ukrainos ir kaltinančiam Kremlių prieš jo kampaniją nukreiptais kibernetiniais išpuoliais, tačiau jos rodo ir tai, kad antrajame ture populistų lyderė pralaimės ir labai smarkiai.

„Prancūzijoje šiuo metu pasitelkiamos visos įmanomos priemonės“, – sakė buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas Olegas Morozovas, dabar užimantis pareigas aukštųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komitete. Rusija neigia rengusi kibernetinius išpuolius, o minėtos priemonės, pasak jo, yra susijusios su diplomatais ir vadinamaisiais įtakos agentais – Rusijai palankią poziciją ginančiais vietos atstovais, kurie veikia kaip tarpininkai arba padeda Rusijai gerinti įvaizdį.

Labiausiai nenuspėjami rinkimai Europoje: V. Putino favoritas suklupo
© Reuters / Scanpix

Suskaldys, tada derėsis

Gegužės 7-osios rinkimų baigtis Prancūzijoje ir tai, ar rugsėjį Angelai Merkel pavyks išlikti Vokietijos kanclerio poste, – du svarbiausi šių metų politiniai įvykiai Kremliui, kuriam seniai knieti susilpninti Europos vienybę ir derėtis ne su visa ES, kaip priimta, o su atskiromis valstybėmis, rašoma straipsnyje.

Rusijos pareigūnai džiūgavo dėl pernykščio britų sprendimo pasitraukti iš ES, nes tai reiškė, kad pagrindinių bloko gynėjų pozicijoje lieka tik A. Merkel ir – galbūt – E. Macronas. Pasitraukus britams, uoliai rėmusiems sankcijų Rusijai įvedimą dėl Krymo aneksijos ir karinių intervencijų Ukrainoje, V. Putinui esą gali būti paprasčiau siekti sankcijų panaikinimo.

Tačiau rinkimus Prancūzijoje laimėjus buvusiam ekonomikos ministrui ir investicijų bankininkui E. Macronui, bet koks Prancūzijos suartėjimas su Rusija būtų vargu ar įmanomas. Palyginti su kitais kandidatais, šio politikos naujoko pozicija Rusijos atžvilgiu yra pakankamai griežta – jis įsitikinęs, kad ES ir toliau turėtų daryti spaudimą Rusijai, o F. Filloną dėl jo nepritarimo sankcijoms vadina „putinofilu“.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Sputnik / Scanpix

„Jis nėra labiausiai trokštamas partneris Rusijai, – sakė Kremliaus įsteigtos ekspertų grupės – Rusijos tarptautinių reikalų tarybos – vadovas Andrejus Kortunovas. – Jis pernelyg entuziastingas ES rėmėjas, o štai F. Fillonas – gerai pažįstamas ir palaiko draugiškus santykius su V. Putinu.“

Įspėjimai apie galimas kibernetines atakas

Rusija kaltinama kišimusi į ES rinkimų procesus. Straipsnio autoriai primena, kad tą patį pernai vykstant Amerikos prezidento rinkimams kalbėjo ir JAV žvalgybos agentūros. Prancūzijos kibernetinio saugumo ekspertai įspėjo, kad tos pačios grupuotės, kurios pernai įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto kompiuterius, dabar ir Prancūzijoje tyliai rengia pasalą. Vis dėlto tvirtinti, kad už viso to stovi būtent Rusija, staiga nustota.

Marine Le Pen
Marine Le Pen
© Reuters / Scanpix

Europos šalių vyriausybėms ramybės neduoda tai, kad V. Putinas jau ilgą laiką meilinasi šiuo metu visoje Europoje didelio populiarumo sulaukusioms nesisteminėms partijoms. Bene atviriausias rėmimo pavyzdys – 9 mln. eurų paskola, kurią M. Le Pen vadovaujamam „Nacionaliniam frontui“ 2014-aisiais suteikė nedidelis Maskvoje įsisteigęs bankas, ilgainiui tapęs dažnų politikės apsilankymų vieta.

Akių nuo E. Macrono Rusijos pareigūnai nenuleidžia jau bent porą metų – nuo tada, kai šis, 2015-ųjų sausį lankydamasis Maskvoje, pridalijo pažadų, esą tuometis jo „viršininkas“ prezidentas Francois Hollande`as pasistengs, kad sankcijos būtų atšauktos, o vėliau tų pažadų išsižadėjo. Bent taip aiškina Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmų Rusijoje vadovas Pavelas Šinskis.

„Jis įvardijo nemažai žingsnių, kuriuos vertėtų žengti siekiant pagerinti Prancūzijos bendrovių padėtį, tačiau nieko taip ir nesiėmė, – sakė P. Šinskis. – Be to, vos grįžęs į Paryžių, jis persigalvojo ir dėl sankcijų.“

Apskelbė „turtingo lobisto gėjaus statytiniu“

Praėjusią vasarą Rusijos finansinė parama Prancūzijos dešiniesiems populistams vis dėlto nutrūko, kreditoriui praradus teisę toliau vykdyti veiklą, tad „Nacionaliniam frontui“ teko ieškotis naujų finansavimo šaltinių. Lapkričio mėnesį, kai F. Fillonas tapo pagrindiniu Respublikonų partijos kandidatu, V. Putinas staiga ėmė šlietis prie pastarojo, kruopščiai surežisuotame pokalbyje žurnalistams tvirtindamas, kad jųdviejų santykiai – labai geri.

Pasak A. Kortunovo, sprendimas pereiti nuo M. Le Pen prie F. Fillono buvo gerai apgalvotas ėjimas, kuriuo Rusija tikėjosi pasiekti savo tikslų, nerizikuodama patirti kokių nors politinių ir ekonominių nemalonumų dėl to, kad remia kandidatą, kuris nebenori Prancūzijoje matyti euro.

„Jei sistema nėra beviltiška ir su ja dar galima dirbti, tuomet, žinoma, dėmesys paraštėse veikiančioms politinėms jėgoms duotų priešingų rezultatų“, – sakė A. Kortunovas.

Po to, kai praėjusį mėnesį E. Macrono reitingai sparčiai išaugo, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Sputnik“ paskelbė interviu su E. Macrono kritiku, įtarinėjančiu politiką esant JAV agentu ir „labai turtingo lobisto gėjaus“ statytiniu.

Labiausiai nenuspėjami rinkimai Europoje: V. Putino favoritas suklupo
© AP / Scanpix

Kremlius oficialiai įspėtas nesikišti

E. Macrono įsteigto judėjimo „En Marche!“ atstovas po savaitės apkaltino Rusiją siekiant sužlugdyti šio politiko kampaniją kibernetiniais išpuoliais ir klaidingomis žiniomis. Tai paskatino Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją griežtai įspėti Kremlių nesikišti į rinkimų procesą.

Rusija vis dar turi vilties, kad prorusiškos politinės jėgos įtaką Prancūzijoje vis dėlto išlaikys. Taip viltis ją skatina tai, kad, kaip rodo apklausos, E. Macronui surinkti sau palankios daugumos parlamente greičiausiai nepavyks, rašoma straipsnyje.

„Viską statyti ant vieno kandidato reiškia politiką suprasti primityviai, – sakė O. Morozovas. – Kontaktų su E. Macronu yra, kaip jų yra ir su kitais kandidatais.“

Po ketvirtadienį Berlyne įvykusio susitikimo su A. Merkel E. Macronas žurnalistams teigė, kad apie Rusiją jiedu esą nekalbėjo.

F. Filloną užklupę teisiniai sunkumai pasirodė esantys dar didesni, tyrėjams pradėjus domėtis anksčiau laikyto paslaptyje, o dabar „Le Monde“ jau įvardyto asmens – teisininko Roberto Bourgi – jam dovanotais prabangiais kostiumais. Remiantis bendrovės „Odoxa“ atliktos naujos apklausos duomenimis, 89 proc. prancūzų mano, kad F. Fillonas nėra sąžiningas.

Praėjusią savaitę Maskvoje lankėsi grupė Rusijai draugystę puoselėjančių teisininkų – jų tikslas buvo aptarti galimą sankcijų Rusijai panaikinimą ir ryšių atnaujinimą. Jų lyderis, F. Fillono partijos narys Thierry Mariani, nepaisydamas valdžios įspėjimų, dukart lankėsi Kryme.

Pasak ilgamečio Paryžiuje dirbusio Rusijos diplomato Jurijaus Rubinskio, Kremliui nelieka nieko daugiau, kaip tik ramiai atsisėsti ir laukti. „Šie rinkimai pasirodė esantys labiausiai nenuspėjami, – sakė jis. – Rusija gali tik stebėti iš tolo.“

Agentūros „OpinionWay“ atliktos apklausos duomenimis, balandžio 23 d. pirmajame rinkimų ture M. Le Pen surinktų 28 proc., E. Macronas – 25 proc., o gegužės 7 d. antrajame ture E. Macronas užsitikrintų 59 proc. rinkėjų balsų. Pirmajame ture F. Fillonui paramą išreikštų 20 proc. rinkėjų, o tai reiškia, kad jam rinkimai tuo ir baigtųsi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

90-metis japonas mirė laukdamas mirties bausmės

Japonijos Fukuokos prefektūros kalėjime mirė Takešige Hamada, laikytas vyriausiu šalies įkalintuoju. Apie tai rašo „The Japan Times“, remdamasis naujienų agentūra „Kyodo“.

„Normandijos ketverto“ derybos prasidės birželio pabaigoje (1)

Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos lyderių susitikimas vyks šių metų birželio pabaigoje – liepos pradžioje, pirmadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Šiaurės Airija susitarimu su JK gaus papildomą 1 mlrd. svarų (3)

Šiaurės Airija iš Britanijos gaus papildomą milijardą svaro sterlingų (1.1 milijardą eurų, 1.3 milijardą dolerių) pagal susitarimą dėl šio regiono partijos palaikymo ministrės pirmininkės Theresos May konservatorių vyriausybę.

Ispanijoje teisėjas įsakė ekshumuoti S. Dali kūną dėl tėvystės nustatymo atnaujinta 16.22

Ispanijoje teisėjas įsakė ekshumuoti dailininko Salvadoro Dali kūną, kad būtų gauti mėginiai tėvystės nustatymo byloje, rašo BBC portalas, remdamasis Ispanijos žiniasklaidos informacija.

D. Britaniją sukrėtusi istorija: paauglė su draugu nužudė savo mamą ir seserį (2)

Du žmones nužudžiusi 15-mečių pora vadinama vienais jauniausių nusikaltėlių Jungtinėje Karalystėje, nuteistų už tokį nusikaltimą. Kim Edwards su savo vaikinu Lucasu Markhamu peiliais subadė merginos mamą ir jaunesnę seserį.