Pradedant daugiau ar mažiau geranoriškais „Linksmųjų ir išradingųjų klubo“ juokeliais ir kitais humoristiniais televizijos šou, taip pat ir liaudies kūryba, anekdotais, baigiant „Putino režimą“ kritikuojančių Rusijos bei Vakarų kritikų kaltinančiais straipsniais ir ataskaitomis.
Pakanka prisiminti Boriso Nemcovo ir Leonido Martyniuko tyrimą daug pasakančiu pavadinimu „Žiemos Olimpiada subtropikuose“ arba žurnalo „The Economist“ palyginimą, kai žiemos Olimpiada Sočyje buvo sulyginta su garsiuoju Nikitos Chruščiovo kukurūzų projektu, rašo newsru.com.
Kai kurie ironizuoja šia tema iki šiol. Pavyzdžiui, amerikiečių leidinys „The Huffington Post“ pastebėjo, kad Sočyje dabar „šilčiau nei beveik visuose miestuose, kuriuose vyko vasaros Olimpinės žaidynės“.
Atrodo, kad pati gamta nusprendė pabrėžti absurdą: žiemos Olimpiados sostinėje savaitės temperatūra siekia 11 laipsnių Celsijaus pavėsyje ir 15 laipsnių saulėje, o štai Atlantoje (JAV Džordžijos valstija), kur vyko 1996 metų vasaros Olimpiada – pūga ir šalčiai.
Rusiškas portalas Slon.ru, gerokai panagrinėjęs situaciją, tvirtina, jog Sočis, iš esmės, yra vienintelė vieta visoje milžiniškoje Rusijoje, kur iš tikrųjų buvo galima surengti žiemos Olimpines žaidynes.
Straipsnio autorius, geologas ir žurnalistas Konstantinas Ranksas pateikia argumentus.
Pirma, nors Rusija apskritai yra žiemiška šalis, ji menkai tinka šiuolaikiniam olimpiniam žiemos sportui, įskaitant ir atvirame ore vykstančias varžybas.
Pagal tarptautines taisykles, jeigu šalčiausioje slidinėjimo trasos vietoje oro temperatūra nukrenta žemiau 20 laipsnių šalčio, varžybos atšaukiamos. O daugumoje Rusijos miestų, kur jau veikia slidinėjimo centrai, pirmiausia, įvairiose milžiniško Sibiro vietose, oro temperatūra arba žemesnė nei ši riba, arba laikosi ties ja.
Antra, kai kurioms žiemos sporto šakoms reikia kalnų. Negana to, jiems turi būti būdingi tam tikri aukščio pokyčiai ir tam tikro statumo šlaitai.
Europinėje Rusijos dalyje tinkamų parametrų kalnų nėra, išskyrus Kaukazą pietuose ir Chibinus šiaurėje.
Trečia, žiemos Olimpiadai reikia kelių stadionų su skirtingų fizinių savybių ledu – ledo ritulininkams, čiuožėjams, akmenslydžio ir dailiojo čiuožimo atstovams. O stadionuose turi būti elektra, nutiesti iki jų keliai, taip pat reikia paskaičiuoti, kad pasibaigus žaidynėms jie nevirstų mirusiais objektais.
Tokie kurortai kaip Sočis, pritraukiantys turistų mases, šia prasme dar tinka, o štai Chibinai ir Altajus – jau ne, tvirtina straipsnio autorius.
Slon.ru pažymi, kad su panašia problema, kai nėra galimybės pasirinkti idealios vietos olimpiadai, ateityje susidurs ir kitos šalys, pretenduojančios surengti žiemos olimpines žaidynes, pavyzdžiui, Lenkija, Kazachstanas ir Ukraina.
Žinoma, šios šalys savo dydžiu yra kur kas mažesnės už Rusiją, tad ir rinktis pernelyg neteks: ukrainiečiams neabejotinai tektų pasirinkti Karpatus, lenkams – Tatrus, o kazachams – Užilės Alatau.