Vakarai nuo pat pradžių Kijevo planus vertino skeptiškai: Rusijos ir Ukrainos siekia driekiasi apie 2 tūkst. kilometrų, pastatyti veiksmingą tokio ilgio sieną praktiškai neįmanoma – tarsi atlikti Heraklio žygdarbį.

„Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko pareiškimas apie galimas pirmosios „gynybinės linijos“ statybas būtų pareikalavęs milijardų, kurių Ukraina paprasčiausiai neturi“, – teigia straipsnio autorius.

Šiuo metu Ukraina, kuri be 40 mlrd. dolerių (36,19 mlrd. Eur) pagalbos iš Vakarų paketo paprasčiausiai bankrutuotų, derisi su kreditoriais dėl dalies skolų nurašymo.

Siena nuo Rusijos, anot A. Jaceniuko, turėtų atskirti Rytų Ukrainos separatistus nuo iš Rusijos gaunamos paramos. Ukrainos žmonėms gynybinės sienos idėja iš pradžių pasirodė priimtina, socialiniame tinkle „Facebook“ netgi buvo įkurta speciali sukurta grupė, prie kurios per itin trumpą laiką prisijungė net 10 tūkst. žmonių. Buvo tokių, kurie išreiškė pageidavimą, kad gynybinė siena nuo Rusijos būtų mažiausiai 10 metrų aukščio.

Nepaisant to, projektas sulaukė ir nemažai kritikos. Prorusiškai nusiteikę politikai iš „Opozicinio bloko“ projektą kritikavo kaip „priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją“. Jie A. Jaceniuko sieną vadino „paminklu korumpuotai nusikaltėlių valdžiai“. Julija Tymošenko pabrėžė, kad kariniu požiūriu tokia siena visiškai bevertė, nes „pasaulis nebegyvena viduramžiais, o, jeigu rusai ir pultų, būtų ginkluoti ne kirviais ir lazdomis“. Reaguodamas į kritiką, A. Jaceniukas pareiškė, kad nepatenkintiems parūpins bilietą „į kitą sienos pusę“.

Laikui bėgant, Kijevas suprato, kad sienos sąvoka Vakaruose sukelia neigiamų asociacijų ir prabilo apie „europietišką skydą“. Nors ir ne taip agresyviai kaip norėta iš pradžių, tačiau projekto įgyvendinimo procesai juda į priekį. Net ir pats A. Jaceniukas nebenori tvertis betono siena – pasirengęs apsiriboti vaizdo kameromis su judesio jutikliais.

Galiausiai vietoj sienos kai kuriose atkarpose atsirado metalinių konstrukcijų su stebėjimo aikštelėmis, taip pat iškasta 150 kilometrų apkasų ir pasirūpinta prieštankiniais grioviais.
Iš viso statyboms ketinama išleisti 200 mln. dolerių (180,93 mlnl. Eur). Anot A. Jaceniuko, prie projekto finansavimo ketina prisidėti Vakarų šalys. Briuselis reikalauja pasirūpinti Ukrainos ir Rusijos sienos apsauga, nes svarsto galimybę Ukrainos gyventojams pritaikyti bevizį režimą. Kaip yra žadėjęs Ukrainos prezidentas P. Porošenka, tai turėtų įvykti jau 2016 metais.

Per tą laiką ir patys ukrainiečiai pradėjo skeptiškiau vertinti sienos projektą: minėtoje grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ paskutinis įrašas darytas sausio mėnesį.