Praėjus 70-čiai metų po masinio jų šeimų trėmimo valdant sovietų lyderiui Josifui Stalinui, Krymo totoriai nežino kaip elgtis: ar bendradarbiauti su naująja rusų valdžia jų tėvynėje, ar jai priešintis?
© Sipa Press/Scanpix

Kai kas totorių-tiurkų kilmės musulmonų sunitų – bendruomenėje baiminasi stalinistinių represijų grįžimo, nors oficialiai žadama gerbti jų teises ir laisves. Kiti sako, kad bendravimas su Rusija yra geriausias būdas užtikrinti bendruomenės klestėjimą.

Praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po Krymo aneksijos, vis dar tvyro didelė įtampa – prieš sekmadienį minimas trėmimo gyvuliniuose vagonuose pradžios 1944 metų gegužės 18-ąją metines.

„Arba karas, arba kompromisas. Tokia problemos, su kuria susiduriame, esmė. Jei nesuformuosime vieningos prieigos, rizikuojame susiskaldyti ir atsidurti paribyje“, – sakė Narimanas Celyalovas, Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojas.

Totoriai, kurie sudaro daugiau kaip 12 proc. Krymo gyventojų, yra tarp didžiausių Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos kritikų.

Iš viso Kryme, kuris iki aneksijos priklausė Ukrainai, gyvena maždaug 2 mln. žmonių, daugiausia – etninių rusų.

Rusija jo aneksiją laiko istorinės neteisybės atitaisymu, „susivienijimu“ su regionu, kurį Ukrainai 1954 metais perdavė tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas.

Tačiau totoriai, kurių istorinė sostinė Bachčysarajus yra netoli nuo dabartinio regiono centro Simferopolio, primena Maskvai, kad šimtmečius valdė dideles Krymo dalis, kol 18-ojo amžiaus pabaigoje šį Juodosios jūros pusiasalį užkariavo Rusijos imperatorienė Jekaterina.

Stalinas apkaltino totorius prijautus nacių Vokietijai. Daugelis iš maždaug 200 tūkst. deportuotų totorių mirė pakeliui į tremtį centrinėje Azijoje ir Rytų Rusijoje. Tik paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – bendruomenės nariai galėjo pradėti grįžti į Krymą.

Daugelis totorių boikotavo kovo 16-osios referendumą, kuriame, pasak vietos valdžios, 97 proc. balsavusiųjų pritarė prisijungimui prie Rusijos. Kijevas ir Vakarai šią aneksiją vadina neteisėta.

Totoriai ir po to referendumo virš savo Medžliso yra iškėlę Ukrainos vėliavą, nors sulaukė ginkluotų prorusiškų „savigynos“ būrių vizito ir regiono vyriausiojo prokuroro grasinimų uždaryti jų organizaciją.

„Mes pripratę prie nuolatinės kovos. Nepasitikime Rusijos valdžia ir kodėl turėtume pasitikėti? Ji niekada nepritarė Krymo totoriams“, – sakė Celyalovas.

Buvęs Medžliso lyderis, sovietinių laikų disidentas Mustafa Cemilevas, sako, kad jam yra uždrausta įkelti koją į Krymo teritoriją.

Gerai, kad nusikratėme Kijevo

Medžlisas yra didžiausia Krymo totorių organizacija, bet kai kurios mažesnės grupės džiaugiasi, kad Rusija priglaudė regioną po savo sparnu. Viena tokia grupė, „Milli Firka“, sako, kad Kijevas mažai ką nuveikė dėl totorių reabilitacijos per tuos 23 metus po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Per mažiau nei du mėnesius Rusija Krymo totoriams padarė daug daugiau nei kada nors yra padariusi Ukraina. Tik kai Krymas tapo Rusijos dalimi, Kijevas prisiminė, kad mes egzistuojame“, – sakė „Milli Firka“ pirmininkas Vasvi Abduraimovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai apdovanojo V.Abduraimovą II laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“ – už paramą aneksijai.

Tarp priežasčių, kodėl parėmė Rusijos valdymą, V.Abduraimovas nurodė saugumą žinant, kad Krymą gins „stipri, gerbiama galia“, ir prezidento dekretą, kuriuo totorių kalba buvo paskelbta viena ir trijų valstybinių kalbų Kryme, drauge su rusų ir ukrainiečių kalbomis.

„Milli Firka“ nurodo, kad Medžlisas yra Vakarų projektas, kurio tikslas yra integruoti Krymo totorius į Europą, o ne į V.Putino planuojamą buvusių sovietinių respublikų Eurazijos Sąjungą.

„Mes manome, kad mums geriau žvelgti į rytus, į Euraziją, ypač tokiu metu, kai pasaulio ekonomikos plėtros centras palaipsniui persikelia į tokias šalis kaip Kinija ir Indija“, – sakė V.Abduraimovas.

Pasak N.Celyalovo, Medžliso ir „Milli Firka“ tikslai tie patys – Krymo totorių atgimimas ir pagarba jų teisei į žodžio laisvę, mokslas gimtąja kalba, nuosavybės teisės ir realus atstovavimas vyriausybėje, – tik skiriasi abiejų organizacijų metodai.

Ukrainos vėliava

Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgaliyevas „Reuters“ sakė, kad Rusija dabar su totoriais elgiasi „absoliučiai atvirai ir demokratiškai“ ir kad jiems buvo skirta ministrų postų naujoje vyriausybėje.

„Rusija užtikrina, kad būtų gerbiamos visos Krymo totorių teisės ir laisvės“, – sakė jis.

Metinių minėjimo demonstracijai sekmadienį Simferopolio centre besirengiantis Medžlisas nurodo, kad vyriausybė reikalauja totorių nekelti Ukrainos vėliavos ir nekritikuoti aneksijos.

Po šios kasmet rengiamos demonstracijos Medžlisas paprastai priima rezoliuciją su savo reikalavimais vietos valdžiai.

„Ką pasakysime šiais metais? Kai kas nori taikos palaikymo pajėgų įvedimo mums apsaugoti, o kiti labiau nerimauja dėl kasdienių problemų, tokių, kaip aprūpinimas būstu, sprendimo“, – sakė N.Celyalovas.

Bachčysarajuje daug žmonių nenori leistis į kalbas, nes savo bijantys persekiojimų dėl nuomonės reiškimo.

Vienas vidutinio amžiaus vyras, prisistatęs tik vardu Edem, sakė: „Rusijoje nėra demokratijos supratimo, o Ukrainoje mes galime ginti savo interesus. Rusai atsisako pripažinti, kad čia mes esame vietiniai žmonės, o ne jie.“

Edemas pridūrė, kad naujoji valdžia sąmoningai siekia iš vidaus suskaldyti totorių bendruomenę: „Dabar žmonės manęs klausia, ar aš remiu Cemilevą, ar dabartinį Medžliso lyderį, ar dar kokią kitą grupę."

Prie mečetės Simferopolyje stoviniuojantis pensininkas Akimas sakė, kad dabar totorius labiausiai jaudina nežinia, koks bus gyvenimas valdant naujai valdžiai.

Akimas nurodė, kad valdant Ukrainai gyvenimas buvo vargu ar lengvas. „Per 20 metų jie nepastatė nei mokyklos, nei įrengė drenažo sistemos mūsų srityje. Tai dėl to, jog ši sritis žinoma kaip totorių sritis“, - sakė jis.

„Bet mūsų santykiai su rusais yra blogesni. Mes kuo puikiausiai žinome, kas deportavo mūsų šeimas gyvuliniais vagonais, ir nežinome, kaip bus šįsyk.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (81)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (10)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (915)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (4)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (278)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos?

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (31)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (13)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (7)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...

Po „2 Barai“ išlikimo kovos projektą paliko net trys dalyviai, du sugrįžo svečio teisėmis

Sekmadienio vakarą pajūryje vyko tiesioginis vasaros projekto „2 Barai“ ketvirtfinalis, po...