Ukrainos Gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad sprogus rusų pajėgų mestoms apšviečiamosioms garso granatoms, nukentėjo du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktinės aviacijos Sevastopolio brigados karininkai, skelbia liga.net.
Aviacijos brigados sandėlyje budėję karininkai pastebėjo nežinomų asmenų judėjimą ir paleido įspėjamuosius šūvius į orą. Rusijos pajėgos apmėtė juos apšviečiamosiomis garso granatomis. Buvo sužeistas brigados štabo viršininko pavaduotojas, jis neteko sąmonės. Antrasis karininkas patyrė nedidelius sužalojimus.
Šiuo metu aviacijos brigados ginklų sandėlys užantspauduotas karinio dalinio antspaudu ir yra kontroliuojamas Ukrainos ir Rusijos karinių pajėgų.
Siunčia karius
Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau siunčia karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų organizacijoje Jurijus Sergejevas, praneša naujienų agentūra UNIAN. Kaip skelbia korespondentai, nuo sekmadienio Krymo autonominės respublikos teritorijoje jau yra daugiau nei 15 tūkst. Rusijos ginkluotųjų jėgų karių, daugiau nei 50 vienetų karinės technikos, tarp kurios – šarvuočiai ir šarvuoti automobiliai.
Be to, Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę blokuoja 10 karinių Rusijos Federacijos laivų. Charkovo srities pasienio regione užfiksuotas karinių kolonų judėjimas. Daug karių pasirengę bet kurią akimirką išvykti iš Rusijos Novosibirsko miesto. Ypatingo pasirengimo režimas taikomas ir Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos jūroje daliniams.
Rusų kariai gadina vaizdo kamerų sistemą ir blokuoja ryšį Krymo pasienio padaliniuose
Po rusų karių blokavimo ukrainiečių pasienio padalinių Kryme buvo sunaikintos vaizdo kamerų ir ryšio sistemos. Apie tai praneša zn.ua, remdamasi Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos informacija.
„Rusijos specialiosios paskirties pajėgų nariai inicijuoja trikdžius deryboms, todėl prognozuojamas mobiliojo ryšio nebuvimas“, – rašoma pranešime.
Žinyboje priminė, kad anksčiau rusų kariškiai užpuolė Kerčės ir Sevastopolio karinės sargybos būrius. „Užgrobus karinės jūrų tarnybos būrį padaliniuose liko mažai kariškių. Likusieji <...> paliko dislokacijos vietą laivuose ir kateriuose, kurie buvo perdislokuoti. Esant šioms sudėtingoms sąlygoms, pasieniečiai sulaiko puolančiuosius ir neleidžia jų į ginklų saugojimo patalpas“, – rašoma pranešime.
Naktį laukiama Rusijos provokacijų
Ukrainos Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė, kad antradienio naktį Rusijos kariai planuoja provokaciją. Žadama nužudyti tris ar keturis Rusijos karius. Tai pareiškė VRM viceministras Nokolajus Veličkovas, skelbia lenta.ru.
Pasak N. Veličkovo, tokiais veiksmais bus siekiama pateisinti didžiulių Rusijos karinių pajėgų įvedimą į Krymo autonominę respubliką.
Ukrainos pasieniečiai praneša apie telkiamą šarvuotąją techniką prie sienos
Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose. Pasak atstovo, Rusijos šarvuotoji technika sutelkta netoli keltų prieplaukos kitapus Kerčės sąsiaurio, skiriančio Krymo pusiasalio rytinį kyšulį nuo Rusijos Tamanės pusiasalio vakarinio pakraščio. Siauriausioje vietoje tas sąsiauris yra 4,5 kilometro pločio ir iki 18 metrų gylio.
„Kitoje sąsiaurio pusėje esama šarvuotųjų mašinų. Negalime prognozuoti, ar jie pasiųs mašinas į keltą“, – pasieniečių atstovas sakė telefonu. Jis nenurodė, kiek šarvuotųjų mašinų buvo sutelkta kitapus sąsiaurio.
Rusijos gynybos ministerija šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Kerčės sąsiauris jungia Juodąją ir Azovo jūras.
Rusijos pajėgos faktiškai perėmė kontrolę Kryme, nė karto neiššovusios. Dabar Kijeve ir kitur baiminamasi, kad Rusija gali siekti išplėsti savo kontrolę, okupuodama kitas teritorijas rytų Ukrainoje.
Aukšti JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pareigūnai sakė, kad Vašingtonas dabar įsitikinęs, jog Rusija užsitikrino visišką operatyvinę kontrolę Kryme, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Manoma, kad ten sutelkta daugiau nei 6 000 karių.
Rusai užėmė beveik visus Belbeko karinio dalinio pastatus
Apie tai leidiniui „Ukrainskaja pravda“ papasakojo 4515-ojo dalinio apsaugos kuopos karys Romanas Beregovojus.
„Rusai čia atvažiavo prieš tris paras. Iš pradžių jie užėmė namą, kur yra delegacijų aptarnavimo salė, kur atskrisdavo Janukovyčius ir kiti. Kitą dieną užėmė pastatą, kur stovėjo mūsų lėktuvai, paskui apsupo sargybą“, - pasakojo jis.
„Šiandien rusai šturmavo sargybą, mėtė apšviečiamąsias-garsines granatas. Iš pradžių pasakė atiduoti ginklus. Sargyba atsisakė. O vakare ėmė svaidyti apšviečiamąsias-garsines granatas. Mes neatsakėme, nes nėra nurodymo iš aukščiau, - toliau kalbėjo R. Beregovojus. - Jie paėmė ginklus. Mes nesulaukėme nurodymo stoti į kovą. Mes neatsakėme į provokacijas. Perdavėme sargybą, perdavėme sandėlius“.
„Dabar jie perėmę beveik visą dalinį. Teliko administracinis pastatas ir vėliava. Štai juos mes dabar ir saugome. Užėmėme gynybines pozicijas“, - pridūrė jis.
R. Beregovojus pridūrė, kad dalinio vadas ir visas dalinys pasirengęs kovoti.
Ukrainos regionuose vyko daugiatūkstantinės protesto akcijos prieš Rusijos agresiją
„Ukraina vieninga!“, - su tokiais šūkiais pagrindinėse Ukrainos Voluinės srities miestų aikštėse vyko žmonių mitingai. Tą pačią dieną žmonės dalyvavo gedulingose pamaldose ir meldėsi už „Voluinės šimtuko“ žuvusiuosius, skelbia „Radijo Svoboda“.
Lucko ir Voluinės metropolitas Michailas pažymėjo, kad kaimyninės valstybės agresija yra akivaizdi, tačiau sakė, kad „laimėti padeda ne pyktis, bet dvasios stiprybė ir malda“. Lucko ir Roveno miestų gyventojai nuo scenų ragino Rytų Ukrainos ir Rusijos gyventojus susipažinti su įdomiomis istorinės Voluinės srities vietomis ir įsitikinti, kad jie čia gali jaustis visiškai saugūs. Roveno miesto tarybos nariai kreipėsi į miestiečius su prašymu išsaugoti ramybę ir gerai apgalvoti savo pasisakymus.
Mitinge dalyvavo daug etninių rusų – Ukrainos piliečių, kurie sakė, kad Voluinėje jaučiasi saugiai ir komfortiškai, ir ragino savo tėvynainius Rusijoje kritiškai vertinti angažuotas žiniasklaidos priemones.
Kovo 2 dienos vakarą keli tūkstančiai Žitomiro gyventojų rinkosi Koroliovo aikštėje, kad išreikštų nepasitenkinimą Rusijos politikais, provokuojančiais Ukrainoje karą. Sueigos metu kalbėjo vietos deputatai, raginę šalį laikytis vienybės ir palaikyti Krymo gyventojus, tapusius kaimyninės valstybės intrigų įkaitais, rašo gazeta.ua.
Žitomiro karo instituto vadovas Jurijus Danikas tikino, kad Ukrainos armija yra ukrainiečių pusėje. „Pamirškime skirtumus ir užsiimkime šalies suvienijimu. Ukraina – vieninga!“, - kalbėjo generolas.
Pasmerkti Rusijos agresijos sekmadienį plūdo ir Sumų srities gyventojai. Pagrindinėje miesto aikštėje buvo susirinkę apie 10 tūkst. protestuotojų. Į mitingą buvo atvažiavę ir apie 100 Sumų Automaidano mašinų.
Nuo scenos kalbėję žmonės sakė, kad Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu yra nepagrįsta, nes rusakalbių gyventojų teisės Ukrainoje nėra pažeidžiamos. Visi oratoriai smerkė Vladimiro Putino veiksmus, lygindami jį su Adolfu Hitleriu. Cerkvių taryba paprašė žmonių melstis už Ukrainą ir jos tautą.
Mitingo pradžioje, kai tylos minute buvo pagerbiami Maidano žuvusieji, du nežinomi asmenys sušuko „Šlovė „Berkut“!“. Kai žmonės pradėjo piktintis, vienas iš jų griebėsi peilio. Tačiau Maidano savigynos nariams pavyko juos sulaikyti ir perduoti milicijai.
Kovo 2 dieną mitingai prieš okupacinę Rusijos valdžios politiką ir už teritorinį Ukrainos vientisumą taip pat vyko Charkove, Dnepropetrovske, Zaporožėje, Donecke ir Odesoje.
Kijevo Maidano aikštėje į nacionalinį mitingą palaikyti ukrainiečių atėjo užsienio valstybių atstovai su savo vėliavomis. Nuo Maidano scenos buvo skelbiama, kad žmonės atėjo palaikyti Ukrainos sudėtingu metu, kai ji siekia išsaugoti savo teritorinį vientisumą. Aikštėje buvo matyti Gruzijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Turkijos, Italijos, Švedijos, Vengrijos, Jungtinių Valstijų ir Kanados vėliavos.
Sevastopolyje baiminamasi Kijevo ir reiškiama meilė Putinui
„Sevastopolis – Rusijos miestas!“ – sušuko pensininkė Zinaida Lazereva, o grupė kitų pagyvenusių moterų šalia jos dainavo Sovietų Sąjungos karo dainas šio miesto pagrindinėje aikštėje.
„Čia mes kalbame rusiškai; mūsų mąstysena rusiška – ir mes norime būti Rusijoje“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP aikštėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į žemiau esančioje įlankoje stovinčius karo laivus.
Krymo pusiasalio pietvakarinėje pakrantėje esantis Sevastopolis buvo Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno namai pastaruosius 250 metų, taip pat simpatijų Kremliui tvirtovė nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kai Maskva prarado Krymo kontrolę.
Ginkluoti asmenys, kuriuos, Kijevo nuomone, pasiuntė Maskva, užėmė pagrindinius Krymo administracijos pastatus ir apsupo Ukrainos kariuomenės bazes. Tuo tarpu Rusijos parlamentas šeštadienį suteikė Kremliui leidimą pasiųsti karius į Ukrainos teritoriją.
Sekmadienį, praėjus vos parai po to, kai buvo paskirtas Ukrainos laikinojo prezidento, šalies vyriausiasis jūrų pajėgų vadas Sevastopolyje pareiškė ištikimybę Krymo prorusiškai vyriausybei, kurią Kijevas yra paskelbęs neteisėta.
Vakarų šalys smerkia veiksmus, kuriuos laiko Maskvos patylomis vykdoma Krymo aneksija ir nepateisinama agresija regione, kuris buvo administruojamas Rusijos iki 1954 metų, kai tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį Ukrainai. Tačiau Sevastopolyje daug žmonių atrodė patenkinti bet kokia Rusijos intervencija.
„Putinas nieko neužgrobia, – sakė pensininkė Lidija Aleksandrovna, prisisegusi prie striukės Rusijos vėliavėlę. – Rusai negrobia – jie atvyksta mūsų gelbėti.“
Mieste beveik nesimatė ženklų, kad Sevastopolis yra atsidūręs tarptautinės audros centre. Gatvėse ginkluotų karių nesimatė.
Atmosfera buvo rami: šeimos buvo išėjusios pasivaikščioti, o pensininkai stoviniavo grupėmis ir aptarinėjo įvykius. Ant miesto pastatų Rusijos vėliavų buvo daug daugiau negu Ukrainos.
Tačiau Sevastopolyje taip pat tvyro baimė, žmonėms nuogąstaujant dėl kruvinių įvykių Kijeve, nusinešusių beveik 100 žmonių gyvybių, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybę pakeitė proeuropietiška administracija, palaikoma daugiausiai nacionalistiškai nusiteikusių šalies vakarinių regionų, kuriuose daugumą gyventojų sudaro kalbantys ukrainietiškai.
Nerimą Kryme ypač kursto Rusijos televizijos, kurios protestuotojus Kijeve dažnai vadina fašistais. Daugelis šio regiono rusakalbių naująją vyriausybę laiko tiesiogine grėsme sau ir savo šeimoms.
„Tie teroristai nori atvykti ir sunaikinti mūsų paminklus bei mūsų kovos prieš fašizmą istoriją, – sakė buvęs povandeninių laivų jūrininkas Vasilijus Gradskis. – Jie nori ateiti ir sudeginti mūsų namus, taip pat sakė, kad kars žmones už tai, kad jie kalba rusiškai.“
Daugelis Krymo gyventojų, susirūpinusių, kad jų kalbai ir paveldui kyla grėsmė, patys akivaizdžiai imasi veiksmų.
Apsirengęs kruopščiai išlygintą kamufliažinę uniformą, vienos drabužių parduotuvės savininkas Stanislavas Nagornas sakė, kad per pastarąją savaitę apie 5 000 žmonių užsirašė į savigynos būrį, kuriam priklauso jis.
„Kai matai, kai Vakarų Ukrainoje pasirodė nacizmas ir dabar jau atvyko į Kijevą, negali likti namuose“, – sakė vyras, stovėdamas prie pedagogikos mokyklos, kurioje įsikūrė jo būrio būstinė.
„Esu paprastas žmogus, eilinis pilietis. Niekas man nemoka, kad būčiau čia“, – aiškino S.Nagornas.
S.Nagorno būrys buvo ne vienintelis, teigiantis, kad Sevastopolyje gyvenantiems rusakalbiams reikia apsaugos.
Centrinėje aikštėje dešimtys kazokų iš kaimyninio Rusijos Kubanės regiono buvo išsirikiavę, vilkėdami skirtingas uniformas ir užsidėję tradicines kepures.
„Kai mūsų broliams rusams prireikia pagalbos, mes atvyksime padėti juos apginti“, – pareiškė kazokų vadas Sergejus Savotinas.
Daugelis žmonių sakė norintys, kad Krymas taptų Rusijos dalimi, tačiau ne kiekvienas manė, kad reikėtų žengti taip toli.
„Nemanau, kad mes galiausiai prisijungsime prie Rusijos, bet tai gali atvesti prie didesnės autonomijos, – sakė jaunesnė nei 30 metų plaukiojimo burlentėmis instruktorė Dina Toporskaja. – Tiesiog įvyko labai daug pokyčių, todėl žmonės dabar išsigandę.“