Per 234-is savo egzistavimo metus mokyklos koridoriai matė visko. Įstaigos darbuotojai giriasi, kad čia dėstė garsus rusų chemikas, periodinės elementų lentelės autorius Dmitrijus Mendelejevas. Žinomas tapytojas Ivanas Aivazovskis, atvežtas čia mokytis iš savo gimtosios Feodosijos, taip ilgėjosi namų, kad gimnazijoje pradėjo tapyti nostalgijos kupinus pirmuosius savo romantizmo tapybos darbus. O fizikas, tarybinės atominės bombos „tėvas“ Igoris Kurčiatovas Simferopolio 1-ąją gimnaziją baigė aukso medaliu. Garbės lentos sąrašas ilgas.
Karo metų gimnazijoje veikė ligoninė, tačiau jos direktoriaus Igorio Vasiljevičiaus teigimu, „nepaisant istorijos vingių, čia visuomet buvo ir veikė mokykla“.
Šiandien gimnazijoje dar viena nauja era – mokinių piešiniai garbina Tėvynės karą ir niekina „fašistinę bjaurybę“, kiekvienoje klasėje kabo Rusijos Federacijos herbas ir fotografija greta, kurioje prezidentas Vladimiras Putinas spaudžia ranką pusiasalio vyriausybės vadovui Sergejui Aksionovui, o Ukrainos vėliavas pakaitė rusiška baltos, mėlynos ir raudonos spalvų kombinacija.
Gimnazijos, įsikūrusios Karlo Markso gatvėje, direktorius tvirtina, kad po permainų, įvykusių dėl Rusijos aneksijos, mokykla sulaukė dar nebūtos materialinės paramos. Tačiau kartu su šiomis permainomis įvyko ir daug netikėtų niuansų.
Asmeninė V. Putino dovana mokyklai
Ilgosios pertraukos metu mokyklos kiemas pilnas mokinių triukšmo – kažkas žaidžia kamuoliu, gaudo vienas kitą, kažkas laiką leidžia vienumoje paniręs į išmaniojo telefono ekraną.
Gimnazijos skaitykloje mane pasitinka ilgametė jos darbuotoja Tatjana Leonidovna. Manęs paprašo nekreipti dėmesio į vykstančius remonto darbus ir supažindina su gimnazijos istorija.
Tatjana Leonidovna džiaugiasi, kad Simferopolio 1-oji gimnazija pati pirmutinė iš švietimo įstaigų Kryme sulaukė specialios Rusijos prezidento Vladimiro Putino dovanos - skaitykloje stovi atskira lentyna su šimtu sovietinių literatūros leidinių. Tarp jų padėtas ir V. Putino portretas su prierašu, tvirtinančiu, jog šios šimtas knygų yra asmeninė jo dovana.
„Po aneksijos visos pusiasalio mokyklos gavo šias prezidentūros dovanas su Sovietų Sąjungos literatūros klasika. Tarp jų yra net sovietmečiu uždraustų piligrimo, mistiko Grigorijaus Rasputino, karininko Antono Denikino, rašytojo Michailo Bulgakovo knygų!“, - su pasididžiavimu į knygų lentyną ranka mosteli bibliotekininkė.
Istorikės išsilavinimą turinti Tatjana Leonidovna, paklausta, ar mokykla sulaukė ir naujų vadovėlių, atsako, kad Rusija visiškai aprūpino mokyklą ne tik vadovėliais, bet ir moderniomis mokymosi priemonėmis: skaitmeninėmis lentomis, monitoriais bei kompiuteriais. „Seniau viską turėdavau atlikti savomis rankomis, o dabar turime ir kompiuterius, ir multimedijos lentas klasėse. Vaikai laisvai gali prisijungti prie interneto. Taip pat keičiami baldai, durys. Visa tai iš naujai gautų finansinių lėšų", - atsako bibliotekininkė.
Paklausęs, kur dingo buvę Ukrainos vadovėliai, esu patikinamas, kad jie nebuvo išmesti ir liko skaitykloje, „jei jų prireiktų“.
Tatjana Leonidovna džiaugiasi, kad mokykla šiandien yra visiškai aprūpinta vadovėliais, kurių seniau visiems neužtekdavo. Tačiau čia atsiranda keblumų tam tikrose mokslo srityse. Ką daryti su tais mokiniais, kurie žada stoti į Ukrainos aukštąsias mokyklas ir laikyti istorijos ar literatūros egzaminą, kurio dėstymai čia ir ten skiriasi?
Laukia geresnių atlyginimų
Mokykloje visuomet vyravo rusų kalba, todėl, pasak bibliotekininkės, pokyčiai nebuvo sudėtingi. Ji prisimena, kaip mokykloje buvo ir klasių ukrainiečių kalba, tačiau vėliau, tėvų noru, jų buvo atsisakyta: „Jei tik pageidautų, neabejoju, kad būtų galima vėl jas sugrąžinti“.
1200 mokinių turinčioje gimnazijoje dirba beveik šimto pedagogų kolektyvas, Tatjana Leonidovnos teigimu, materialinė gerovė iki mokytojų ir personalo dar neatėjo: „Atlyginimai mokytojams nepadidėjo, tačiau manau, kad tai įvyks“.
Anot gimnazijos darbuotojos, atlyginimai čia yra motyvuojantys ir priklauso nuo mėnesinio aktyvumo – kiek renginių ir įvairių veiklų tą mėnesį vedei.
„Suprantate, aš vedu ir įvairius renginius: štai ką tik turėjome Didžiojo Tėvynės karo metines, prisiminėme Černobylio atominės elektrinės katastrofos sukaktį. Taip pat vedžiau ir paskaitą apie nacių koncentracijos stovyklas“, - pasakoja Tatjana Leonidovna. Pasiteiravus, ar buvo kalbama ir apie stalinistinius konclagerius, istorikė atsako, kad ne, nes ji specializuojasi tik Trečiojo Reicho istorijoje.
Sava istorijos versija
Gimnazijos direktoriaus Igorio Vasiljevičiaus kabineto sienos apkabinėtos įvairiomis padėkomis ir diplomais. Tarp jų yra ir Ukrainos vėliavos spalvomis išmargintų raštų. Pats direktorius sėdi prie stalo ir rankose laiko naujai gautas, specialiai Krymui Rusijoje sukurtas, pažymių knygeles.
Jų pirmuose puslapiuose yra Rusijos Federacijos simbolikos aiškinimas ir himno žodžiai.
Su gimnazijos vadovu kalbamės apie pokyčius, įvykusius po Rusijos aneksijos.
„Įdomus aspektas - mokyklai jau 230 metų, o ji yra pati konservatyviausia mokykla. Jei atvirai, nieko čia daug nepasikeitė, programos nepasikeitė. Taip, kito gal temos, kažkoks turinys, tačiau programos kol kas lieka tokios pačios.
Po Sovietų Sąjungos griūties mokykla, be atlyginimų personalui ir komunalinių mokesčių, nebuvo subsidijuojama. Šiandien mes aprūpinti tikrai gerai ir tikrai neatsisakyčiau dar: kas antroje klasėje yra skaitmeninė lenta, kompiuteris, ekranas. Keičiami ir baldai, kuriuos turėjome nuo 1990-ųjų metų. Todėl materialiniame lygyje tikrai didelis pokytis. Daug šių problemų dabar išspręstos.
Juk fizikos, chemijos, biologijos kabinetai negali egzistuoti be tam tikrų įrenginių ar rekvizitų. Jie tikrai anksčiau buvo skurdūs. Jei ką ir pirkdavome iš kokio privataus rėmėjo lėšų, tai darydavome Rusijoje ir vėliau laukdavome pusmetį, kol per muitinę daiktai bus perleisti į Krymą“.
Direktoriaus teigimu, pati švietimo programa pasikeitė nedaug, tačiau čia atsirado keblumų – pokyčiai įvyko istorijos ir literatūros srityje, kurių interpretavimas Rusijoje ir Ukrainoje skiriasi. Pasak direktoriaus, jų mokiniai visuomet stodavo tiek į Kijevą, Charkovą ir kitus Ukrainos miestus, tiek į Rusiją.
„Pagrindiniai pokyčiai yra istorijos srityje. Mes mokiniui visuomet stengdavomės suteikti platų istorijos vaizdą, kad „yra ir toks požiūris, yra ir kitoks“. Todėl dabar negalime atsisakyti senųjų vadovėlių ir pereiti tik prie naujų rusiškų. Dėl šios priežasties mūsų bibliotekoje yra tiek sovietiniai, tiek ukrainietiški, tiek šiuolaikiniai rusiški vadovėliai. Taip pat pedagogai nuolatos peržiūri internete esančius naujus vadovėlius ir, jei yra ten reikiamos informacijos, ją atspausdiname. Šiandien nėra vieno gero vadovėlio, todėl nuolat sudarinėjame savo versiją“, - teigė I.Vasiljevičius. Pasak jo, kokius vadovėlius rinktis, sprendžia pati mokykla. Jei moksleivis ruošiasi laikyti literatūros ar istorijos egzaminą Ukrainoje, jam suteikiama reikiama medžiaga, įvairių skirtingų šaltinių koliažas.
Gimnazijoje rusų kalba yra valstybinė, ukrainiečių arba Krymo totorių - pagal pageidavimą. Anglų kalba yra privaloma užsienio kalba.