Būtent dėl šios priežasties praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Turkija ir Rusija pranešė apie pasiektą susitarimą, Iranas jį sabotavo, pareikalaudamas atšaukti dviejų šiitų kaimų, kontroliuojamų „Al-Nusra Front“ grupuotės, nuo Alepo nutolusių į Šiaurę, apsuptį ir įvykdyti apsikeitimą įkaitais bei nužudytųjų kūnais.
„Pergalė Alepe itin reikšminga abiem pusėms, tačiau, nusėdus dulkėms, paaiškės, kad ji svarbesnė Iranui, - konstatuoja M. Chulovas. – Antrojo pagal dydį miesto ir pramoninio Sirijos centro apsaugos užtikrinimas kur kas mažiau svarbus valstybės nepriklausomybės atkūrimui nei įtakos sustiprinimui ir savos tvarkos įgyvendinimui strateginėje regiono širdyje.“
Irano valdžia tiesiogiai susitarė su opozicijai priklausančių sukilėlių pajėgomis „Ahrar al-Sham“ dėl opozicijos kontroliuojamo miestelio Al-Zabadani, esančio į Vakarus nuo Damasko, likimo. Iranas pasiūlė iškeisti mieste gyvenančius sunitus į dviejų apsuptų kaimų gyventojus, kurie bus perkelti į Al-Zabadani.
„Iranas nenori jokių sunitų nuo Damasko iki Libano sienos, - patikino vienas aukšto rango Libano valdininkas. – Egzistuoja ganėtinai aiškus planas, skirtas pakeisti religinį susiskirstymą pasienyje.“
„Rusijos tikslai kur kas mažiau susiję su ideologija ir kur kas labiau – su realia politika. [Rusijos prezidentas] Vladimiras Putinas atnaujino savo įtaką regione dėl JAV įtakos sumažėjimo, nes [JAV prezidento] Baracko Obamos prezidentavimo metais amerikiečiai atsisakė vaidmens, kuris jiems buvo atitekęs ne vieną dešimtmetį. [Išrinktasis JAV prezidentas] Donaldas Trumpas taip pat mažai tesidomi perspektyvomis šį vaidmenį susigrąžinti. Tikėtina, kad Rusijos įtaka Artimuosiuose Rytuose sugrąžinta tam, kad liktų. Vis tik jos atsparumą ir tvirtumą tikrins naujasis itin veržlus regioninis sunkiasvoris.“ – rašo „The Guardian“ autorius.
