Bendrame laiške NATO vadovui Jensui Stoltenbergui šių dviejų šalių gynybos ministrai išreiškė „susirūpinimą dėl naujausių įvykių, kurie gali turėti įtakos saugumui Kosove ir platesniame (regioniniame) kontekste“, – informavo Kroatijos gynybos ministerija naujienų agentūrą AFP.
Albanijos ministrė Mimi Kodheli ir jos Kroatijos kolega Damiras Krstičevičius susisiekė su NATO, kad atkreiptų dėmesį į „saugumo palaikymą Kosove“, nurodė ministerija.
Daugiausia etinių albanų gyventojų turintis Kosovas 2008 metais, po dešimtmečio kovų su serbų pajėgomis, vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
Belgradas vis dar atsisako pripažinti jo suverenitetą, bet dalyvauja Europos Sąjungos organizuotose derybose su savo buvusia priešininke, kuriomis siekiama normalizuoti šalių santykius.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis santykiai tarp Kosovo ir Serbijos, kurios abi nepriklauso NATO, paaštrėjo labiausiai nuo 2011-ųjų, kai šios dvi Balkanų šalys pradėjo derybas.
Praėjusį mėnesį Belgradas pasiuntė Kosovo kryptimi traukinį, nudažytą Serbijos vėliavos spalvomis ir papuoštą užrašu įvairiomis kalbomis „Kosovas yra Serbija“.
Priština tai pavadino provokacija, o traukinys buvo sustabdytas nekirtęs sienos, nes, pasak Serbijos vyriausybės vadovo Aleksandro Vučičiaus, būgštauta, kad jis gali būti užpultas.
Kosovo etninių albanų sukilėlių kovos su Serbijos pajėgomis 1998-1999 metais nusinešė 13 500 gyvybių.
NATO dislokavo taikdarius Kosove (KFOR), kai po Aljanso aviacijos smūgių 1999 metais serbų pajėgos buvo priverstos pasitraukti iš Kosovo.
Vienas NATO pareigūnas Briuselyje sakė, kad J. Stoltenbergas gavo minėtą laišką ir patikino, kad aljansas „lieka įsipareigojęs Kosovo saugumui ir stabilumui“ palaikyti.
„KFOR tęs savo misiją saugios aplinkos ir judėjimo laisvės užtikrinimui tiek, kiek tai bus būtina“, – sakė pareigūnas.
KFOR misijos pradžioje joje dalyvavo maždaug 55 tūkst. karių, tačiau dabar jų skaičius yra sumažėjęs iki 4,5 tūkst.
Kroatija, kuri yra ES narė, ir Albanija į NATO įstojo 2009 metais.