Vis intensyvėjantis Maskvos ir Kijevo žodžių karas leidžia manyti, jog karinio konflikto galimybė vis dar egzistuoja, BBC rašo apžvalgininkas Jonathanas Marcusas.
Trumpiau tariant, Rusijai dabar tereikia tinkamo preteksto veržtis į Ukrainą, nes parengiamieji tokios scenarijaus darbai jau seniai atlikti.
Ką galima nuspėti iš veiksmų Kryme?
Pakalbėkite apie Rusijos karinį pajėgumą. Kokios išvadas galima daryti, atlikus detalią rusų veiksmų Kryme analizę?
2014 metų kovo 14 dieną darytos Primorsko Achtarsko oro bazės, esančios Rusijos pietvakariuose, nuotraukos atskleidžia faktą, jog Maskva sistemingai didina taktinių lėktuvų pajėgas.
Galima lengvai įžiūrėti atakos lėktuvų „Suchoj Su-25 Frogfoot“ ir „Suchoj Su-27“ sankaupas. Nors peršasi išvada, jog minėtieji lėktuvai galėjo būti konkrečiai ruošiami karinei operacijai Kryme, jie puikiai pasitarnautų ir veiksmams rytinėje Ukrainoje bei sukeltų rimtą grėsmę šios šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Rusija išmoko karo Gruzijoje pamokas
Karinių konfliktų tyrimų centro (CSRC), besispecializuojančio Rusijos kariniuose reikaluose, vadovas Keiras Gilesas pažymi, jog „šiandien matome visai kitokią Rusijos kariuomenę nei ta, kuri dalyvavo 2008 metų kare Gruzijoje“.
Nepaisant iš pirmo žvilgsnio gana lengvos pergalės Gruzijoje, buvo gana nesunku pastebėti ir akivaizdžius Rusijos karinių pajėgų trūkumus.
Gruzijoje veikė „posovietinė kariuomenė, nedaug pakitusi nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, ir skirta kitokiam karinės kovos formatui“, - teigia specialistas.
„Išmoktos sunkios pamokos, susijusios su karinių pajėgų organizacija, valdymo ir kontrolės sistema, atnaujinta ginkluotė, itin didelis dėmesys skirtas komunikacijai pajėgų viduje. Sausumos ir oro pajėgų bendradarbiavimo ir komunikacijos trūkumas buvo pagrindinė problema – net būta atvejų, kai buvo numušti savų lėktuvai“, - teigia specialistas.
Apie Rusijos karinių pajėgų modernizacijos planus imta galvoti dar prieš 2008 metus. Tačiau konfliktas Gruzijoje padėjo greičiau suvokti, ką būtina skubiai keisti, ir imtis priemonių, kaip greitai ir efektyviai įgyvendinti kardinalią karinę reformą.
Eurazijos karinių studijų centro Džeimstauno fonde Vašingtone analitikas Rogeris McDermottas įvardija ir svarbių Rusijos kariuomenės reformų programos trūkumų.
„Kampanijos Gruzijoje metu patirtos skaudžios nesėkmės buvo įvardijamos kaip pretekstas pagaliau pradėti reformas, apie kurias kalbėta jau seniai – kaip modernizuoti įprastines šalies karines pajėgas. Tačiau planai žlugo, ir dėl to reikia kaltinti elementaraus plano trūkumą ir viduje klestinčią korupciją“, - tvirtina R. McDermottas.
Nepaisant to, specialistas pažymi, jog „bandymai pakeisti kariuomenės struktūrą ir modernizuoti įrangą nesiliovė.“
Rusijos sausumos pajėgos iš esmės modernizacijos procese nepakito – vienintelis dalykas, kas buvo padaryta 2008-2009 metais – „atsisakyta vadinamųjų „popierinių dalinių“ (dauguma iš jų egzistavo tik dokumentuose). Buvo skelbiama, jog kuriamos nuolatinės specialiosios pajėgos.
„Realybėje planams pakišo koją per didelis šauktinių skaičius, trūko profesionalų“, - pažymi analitikas.
Nuotraukose, darytose mokymų centre, esančiame į Vakarus nuo Belgorodo Vakarų Rusijoje, įamžinta dabartinė situacija. Galima aiškiai įžiūrėti gausias karinės technikos, gebančios efektyviai dirbti su oro divizija, atsargas. Be to, matoma daug palapinių, kur gyvena personalas – galima teigti, jog jo daugiau nei įprastai. 2014 metų kovo 31 dieną palydovo darytoje nuotraukoje aiškiai matomas veiklos mokymų centre suaktyvėjimas, paruošta daug laikinų lauko aerodromų, sukauptos gausios degalų atsargos.
Svarbūs pokyčiai
Nors ir galima aiškiai nubrėžti Rusijos kariuomenės reformų ribas, akivaizdu, jog įgyvendinti net keli itin svarbūs kokybiniai pokyčiai. Pakitusią situaciją puikiai iliustravo ir rusų veiksmai Kryme.
„Per pastaruosius dvejus metus pastebima akivaizdžių įrodymų (tokią išvadą galima daryti ir pamačius karinius paradus Maskvoje), jog Rusijos karinės pajėgos panašėja į vakarietiškas karines pajėgas“, - sako K. Gilesas.
„Eiliniai kariai aprūpinti naujausia technika, uniformomis, asmeninėmis radijo ryšio sistemomis – anksčiau tai buvo tik aukščiausio rango karininkų privilegija. Akivaizdu, jog Rusijos kariuomenė negailėjo investicijų“, - teigia specialistas.
CSRC teigia atidžiai stebėjusi Rusijos pajėgas, dalyvavusias operacijoje Kryme.
„Į Krymą siųsti Rusijos greitojo reagavimo pajėgų kariai iš visos Rusijos, ne tik oro desanto pajėgos, kurios tradiciškai pasirenkamos tokiems veiksmams. Dalyvavo ir specialiųjų žvalgybos pajėgų kariai, jūrų pėstininkai“, - detalizuoja K. Gilesas.
Kad ir kokie būtų Rusijos karinių pajėgų trūkumai, anot K. Gileso, „šiandien Rusijos karinės pajėgos žymiai pajėgesnės nei 2008 metais ir žymiai galingesnės nei Ukrainos kariuomenė. Deja, jos gali daugiau ir nei visose Rusijos vakarinėse kaimynėse esančios pajėgos“. Specialisto nuomone, Rusija pajėgi Ukrainai kelti ilgalaikį karinį pavojų.
Prie rytinių sienų su Ukraina dislokuotos Rusijos pajėgos mūšio lauke gali išbūti žymiai ilgiau, nei mano analitikai Vakaruose. Jeigu tik gali tikėtis ilgalaikių strateginių pergalių, Maskva tikrai nebijo jokių nepatogumų ir negali investicijų.
„Yra nemažai ženklų, liudijančių, jog galimai karinei intervencijai jau pasiruošta – kalbant tiek apie logistiką, maisto atsargas, tiek apie medicininę priežiūrą; pasirengę ir vidaus kariai, kurie, esant reikalui, perimtų okupuotų teritorijų kontrolę. Tačiau tai dar nereiškia, jog Rusija tikrai puls – tiesiog Maskva nori būti tam pasirengusi, kas gąsdina ne ką mažiau“, - pažymi K. Gilesas.
Specialistas teigia, jog Maskvai, ruošiant tokį planą, teko nemenkai pavargti.
„Prieš įsisiūbuojant krizei, Rusijai teko į Juodąją jūrą pasiųsti visus didžiausius desantinius laivus, esančius Europoje, kariams teko įveikti tūkstančius mylių“, - vardija K. Gilesas.
Trumpas karas
Nors Rusijos pajėgos galimos karinės operacijos kantriai laukti gali ištisas savaites ar net mėnesius, anot R. McDermotto, Maskvai ėmusis realių veiksmų, konfliktą reikės užbaigti kuo skubiau.
„Bet kokie Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje privalo liautis per kelias dienas. Ilgam kariniam konfliktui Rusija neturi nei reikiamų gynybos pajėgumų, nei lėšų“, - sako R. McDermottas.
Maskvai Ukraina strategiškai itin svarbi, tad ir situaciją derėtų vertinti būtent iš Maskvos varpinės.
„Maskvos vertinimu, ši krizė – Eurazijos, o ne Europos krizė. Tai reiškia, jog šiuo atveju svarbiausia pati Rusija ir jos ateities vaidmuo Eurazijoje“, - konstatuoja R. McDermottas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „išmoko krizės akivaizdoje laikytis tvirtai – tam pasitarnavo detali nuo 1999 metų vykdoma JAV ir NATO veiksmų analizė. Bet kokias NATO operacijas už Aljanso ribų jis interpretavo kaip grėsmę Rusijos interesams, o JAV ėmė atrodyti kaip pavojingas pasaulio galiūnas, prisidėjęs ir prie visai šalia Rusijos vykusių spalvotųjų revoliucijų. Pastaroji krizė peržengė visas ribas – darydamas tokią išvadą, V. Putinas rėmėsi Rusijos žvalgybos ataskaita, kurioje Maidano įvykių vertinamas kardinaliai skiriasi nuo Vakarų suvokimo. Ir ėmėsi veiksmų“, - teigia R. McDermottas.