Kremlius verbuoja naujam elitiniam būriui: už nepaklusimą – persekiojimas

 (143)
Remdamiesi nauja doktrina Rusijos generolai padarė kibernetines kariavimo priemones pagrindiniu Kremliaus interesų siekimo ramsčiu, rašo dienraščio „The New York Times“ žurnalistas Andrew E. Krameris. Laikraštis cituoja du asmenis, kurie teigia, jog Rusijos valdžia juos mėgino užverbuoti dirbti jai.
© Reuters / Scanpix

33 metų programuotojas Alekandras Viaria „pasakoja, kad atsakė „Atsiprašau, bet negaliu“ žmogui, kuris pasiūlė jam užsiimti internetiniu įsilaužinėjimu. Jis vadovauja Rusijos kompanijai, dirbančiai su kariuomene“, rašoma straipsnyje.

„Nors Rusijos vykdomo kibernetinio karo programą iš esmės dengia paslapties šydas, šalies vyriausybės pastarųjų metų pastangų verbuoti programuotojus (ar tai būtų profesionalai, kaip A. Viaria, studentai ar net nusikaltėliai), detalės atskleidžia Kremliaus planą sukurti elitinių internetinių įsilaužėlių grupes“, – rašoma „The New York Times“ straipsnyje.

Verbuotojai „skelbia gerai matomus reklaminius pranešimus socialiniuose tinkluose ir siūlo darbą studentams ir profesionaliems programuotojams ir net atvirai kalba apie potencialių talentų paieškas nusikaltėlių pasaulyje. Taip užverbuoti žmonės turėjo pereiti per įmones, dirbančias su kariuomene rangos pagrindu, bei neseniai suformuotas mokslines grupes, sukurtas karinėse bazėse visoje šalyje“, – rašo „The New York Times“.

„Būta atvejų, kai kibernetiniai nusikaltėliai buvo suimti, tačiau į kalėjimą nepateko“, – sako vienas iš kibernetinio saugumo įmonės „CrowdStrike“ įkūrėjų ir techninis vadovas Dmitrijus Alperovičius.

„Ši įmonė pirmoji nustatė, kad įsilaužėlių atakos prieš JAV demokratų partijos Nacionalinį komitetą buvo įvykdytos grupuote, žinoma „Fancy Bear“ pavadinimu“, – rašo laikraštis.

Dienraštis grįžta prie A. Viarios ir skelbia, kad ji jau turėjo patirties apsaugant tinklalapius nuo „DDoS“ atakų.

Kremlius verbuoja naujam elitiniam būriui: už nepaklusimą – persekiojimas
© Shutterstock nuotr.

„A. Viaria papasakojo, kad 2015 m. buvo pakviestas atvykti į Bulgarijos sostinę Sofiją kartu su Vasilijumi Brovka – vienu iš kompanijos „Rostex“ vadovų. Tačiau, pasak jo, pasirodė, kad tai buvo naujo programinės įrangos komplekso, gebančio vykdyti „DDoS“ atakas, pristatymas.

Pasak A. Viarios, bulgarų įmonė, demonstravusi šį programinės įrangos kompleksą, trumpam sutrikdė Ukrainos gynybos ministerijos ir Rusijos naujienų portalo „slom.ru“ veiklą. „Slon.ru“ patvirtino, kad tą dieną, 2015 m. vasario 5 d., jų tinklalapis dėl nežinomų priežastis neveikė maždaug dvi minutes“, – teigiama straipsnyje.

„A. Viaria sakė, kad po demonstracijos V. Brovka jo paklausė, kaip galima patobulinti šią programą. Vėliau, kaip teigia A. Viaria, V. Brovka jam pasiūlė darbą, susijusį su tos programinės įrangos valdymu ir vėliau sakė, kad Rusija ketina ją iš bulgarų nupirkti už maždaug 1 mln. JAV dolerių“, – rašoma „The New York Times“ straipsnyje.

A. Viaria teigė, kad kai jis atmetė pasiūlymą, jis susidūrė su problemomis. Jį ėmė sekti, vienas pažįstamas iš teisėsaugos tarnybų pasiūlė jam bėgti iš šalies. 2015 m. rugpjūtį jis išvyko į Suomiją, kad paprašytų prieglobsčio.

Tačiau „Rostex“ kategoriškai neigia A. Viarios pasakojimą. Kompanija teigia, kad V. Brovka tikrai vyko su A. Viaria į Bulgariją, tačiau tik tam, kad įvertintų naują programinę įrangą gynybinėms, o ne kibernetinių antpuolių sistemoms. V. Brovkos atstovas spaudai pasakojimus apie tinklalapių veikimo sutrukdymą demonstracijos metu vadina „psichiškai nestabilaus“ žmogaus fantazijos produktu“, – rašo amerikiečių laikraštis.

A. Viaria teigė, kad kai jis atmetė pasiūlymą, jis susidūrė su problemomis. Jį ėmė sekti, vienas pažįstamas iš teisėsaugos tarnybų pasiūlė jam bėgti iš šalies. 2015 m. rugpjūtį jis išvyko į Suomiją, kad paprašytų prieglobsčio.

Jo nuomone, Rusijos karinės pajėgos pradėjo aktyviai ginkluotis kibernetiniu požiūriu 2012 m. po to, kai šalies gynybos ministru tapo Sergejus Šoigu.

Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu
Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu
© AP/Scanpix

Tačiau straipsnio autorius pažymi, kad tuo užsiima ne tik Rusija. Amerikiečių žvalgybos tarnybos, įskaitant Nacionalinio saugumo agentūrą (NSA), jau dešimtis metų verbuoja studentus.

„2015 m. NSA pasiūlė 1400 viduriniųjų ir vyresniųjų klasių moksleiviams nemokamą stovyklą, kurioje juos mokė internetinio įsilaužimo, įsilaužimo kodų kūrimo ir kibernetinio saugumo pagrindų“, – rašo laikraštis.

Vėliau autorius grįžta prie Rusijos. „2013 m. fizikas Dmitrijus Artimovičius buvo kalinamas viename Maskvos tardymo izoliatoriuje ir laukė teismo už tai, kas sukūrė kompiuterinę programą, kuri siuntinėjo vyrų lytinį pajėgumą gerinančios produkcijos reklamą“, – rašo amerikiečių laikraštis.

Kartą D. Artimovičiaus kameros kaimynas jam pasakė, kad „tie, kuriuos sulaikė dėl kibernetinio nusikaltimo, gali išeiti į laisvę dar iki teismo, jeigu mainais į laisvę sutiks dirbti vyriausybei. Jis teigė, kad vienas kalinys jau dėl to susitarė“, rašoma straipsnyje.

„Kam gi dar dirbti vyriausybei? – masto D. Artimovičius. – Atlyginimai maži. Tačiau jeigu tu pažeisi įstatymą, ir tave sodina aštuoneriems ar devyneriems metams, Federalinio saugumo tarnyba (FSB) tau gali padėti.“

Jis nusprendė išmėginti laimę teisme ir gavo metus pataisos kolonijoje.

Laikraštis teigia, kad Rusijos valstybinės institucijos pirko programinės įrangos, taip pat iš legalių užsienio tiekėjų, sekimui ir įsilaužėliškoms atakoms vykdyti.

„Remiantis „WikiLeaks“ paskelbtomis sąskaitomis-faktūromis, 2014 m. Rusijos kompanija „Advanced Monitoring“, turinti licenciją dirbti su FSB, iš italų bendrovės „Hacking Team“ įsigijo programinės įrangos, leidžiančios įsilaužti į išmaniuosius telefonus „iPhone“, – sakoma „The New York Times“ straipsnyje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Žiniasklaida: amerikiečiai kūrė „skaitmeninę bombą“ prieš Rusiją

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2016 metais, sužinojęs apie galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, davė leidimą prieš Rusijos infrastuktūrą panaudoti kibernetinį ginklą, skelbia „The Washington Post“.

Vokietijos parlamentas leido panaikinti nuosprendžius už homoseksualumą

Vokietijos parlamentas ketvirtadienį pritarė planui panaikinti nuosprendžius tūkstančiams homoseksualių vyrų, nuteistų pagal homoseksualumą kriminalizavusį įstatymą, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo entuziastingai vykdomas Vakarų Vokietijoje.

R. Vilpišauskas. Artėja nauja Europos integracijos banga? (2)

Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia nei pastaraisiais metais. Jo pagrindiniai bruožai – turininga darbotvarkė, atgijęs entuziazmas dėl ES vaidmens sprendžiant bendras problemas, kurio simboliu tampa naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir aiškus ES 27 valstybių diskusijos dėl „Brexit“ derybų formato atskyrimas nuo klausimų, kuriuos svarstant iki išstojimo iš ES toliau dalyvaus Jungtinės Karalystės (JK) premjerė.

Rusija: tikimybė, kad žuvo „Islamo valstybės“ lyderis yra artima 100 proc. (7)

Tikimybė, kad žuvo „Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al Baghdadi yra artima 100 proc., naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos parlamento aukštųjų rūmų gynybos komiteto vadovą Viktorą Ozerovą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Pasaulio dėmesys krypsta į Baltijos jūrą – Rusija ir Kinija karines pratybas čia rengia neatsitiktinai (170)

Rusijos ir Kinijos karinių jūrų pajėgos rengiasi pirmosioms jungtinėms pratyboms Europos prieigose esančioje teritorijoje. Liepos pabaigoje Kinija ir Rusija ketina surengti jungtines karines pratybas prie Sankt Peterburgo ir Kaliningrado krantų. Baltijos jūroje prie Rusijos jūrų laivyno pirmą kartą prisijungs Kinijos pajėgos, praneša Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.