Paklusdamas įtakingos Rusijos stačiatikių bažnyčios reikalavimui, Kremlius priverstas aiškintis, ar caro Nikolajaus ir jo šeimos palaikai tikrai yra jų. Istorikai tokią situaciją vertina gana skeptiškai, skelbia csmonitor.com.
© AFP/Scanpix

Įminti mįslingos žmogžudystės istoriją patikėta Kremliaus vadovaujamam Tyrimų komitetui. Ne, šiuo atveju kalbama ne apie Rusijos opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymą šių metų pradžioje, ir ne apie kurį kitą posovietinių laikų nusikaltimą, kurio šešėlis po šiai dienai temdo Rusijos politiką.

Tiesą sakant, byla labai sena. Be to, dauguma mano, kad ji kaip ir išspręsta: kalbama apie palaikus, kurie įvardijami kaip paskutinio Romanovų caro ir jo šeimos (išžudytos bolševikų 1918 metais).

Klausimas: kieno jie?

Šiuo atveju įdomesnė ne pati byla, o jos užsakovai. Istorikų teigimu, šis klausimas jau seniai išspręstas, jie rezultatu patenkinti, o viešosios nuomonės apklausos atskleidžia, kad paprasti žmonės dėl to iš viso nesuka galvos.

Neramu tik Rusijos stačiatikių bažnyčiai, kuri niekaip nenori patikėti, kad kape tikrai guli Nikolajus II, jo žmona ir penki vaikai.

Niekas negali tiksliai pasakyti, ko nerimauja Bažnyčia. Nepaisant to, jos prašymu geriausi Rusijos tyrėjai, pasitelkę moderniausias DNR technologijas, lenkia nugaras bandydami įrodyti, kad kape netoliese Jekaterinburgo tikrai guli Romanovai.

Romanovų paslaptis

Buvęs caras, carienė ir trys jų dukros pompastiškos ceremonijos metu 1998 metais buvo perlaidoti Romanovų kriptoje Sankt Peterburge.

Kremlius planavo paskutinius du šeimos narius – caraitę Mariją ir sosto įpėdinį Aleksejų, kurių palaikai atgauti 2007 metais, iškilmingai perlaidoti Sankt Peterburge spalį. Ceremonijoje turėjo dalyvauti Romanovų šeimos palikuonys, Kremliaus ir stačiatikių bažnyčios atstovai.

Netikėtai Rusijos stačiatikių bažnyčia paspaudė stabdžius ir pareikalavo nenuginčijamų įrodymų, kad caro ir jo šeimos, kuriuos 2000 metais bažnyčia kanonizavo, palaikai yra tikrai jų. Ką gi, ceremonija nukelta bent jau iki ateinančio vasario.

Ilgai sklandė gandai, kad žudynes bent keli Romanovų šeimos nariai galėjo išgyventi. Praeitą šimtmetį daug kalbėta apie jauniausios Nikolajaus dukters Anastasijos likimą. Holivude netgi sukurtas animacinis filmas.

Rugsėjį Rusijos tyrimų komitetas paėmė Nikolajaus ir jo senelio Aleksandro II DNR mėginius iš šeimos kapo, esančio Sankt Peterburgo Šv. Petro ir Povilo katedroje. Šią savaitę oficialiai pranešta, kad Nikolajaus tėvas, Aleksandras III, taip pat bus ekshumuotas, siekiant surinkti dar daugiau genetinių duomenų.

Remiantis dienraščiu „Moskovskij Komsomolec“, vien Aleksandro palaikų ekshumacija kainuos ne mažiau 300 tūkst. dolerių (271 tūkst. Eur) ir gali kaip reikiant apgadinti XIX amžiaus kapą.

Kodėl tik dabar?

Bažnyčios atstovai tvirtina, kad paprasčiausiai tiesiog būtina įsitikinti, kieno kaulai ilsisi kriptoje. „Minėtieji asmenys kanonizuoti. Jeigu ten tikrai jų palaikai, jie bus laikomi šventais reliktais, kuriems melsis tikintieji, tad labai svarbu būti 100 proc. tikriems“, – žurnalistams rugsėjo pradžioje sakė Bažnyčios atstovas spaudai Vsevolodas Čaplinas.

Niekas tiksliai nežino, kodėl Bažnyčia šiuo klausimu tokia neperkalbama: juk anksčiau patikrinti kitų šventųjų DNR nebuvo galimybės. Kad ir kaip ten būtų, Kremlius suinteresuotas šį klausimą išspręsti.

Yra istorikų, teigiančių, kad jau pakaks. „Per visa tai perėjome paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, į pagalbą buvome pasikvietę mokslininkų iš užsienio. Netoliese Jekaterinburgo rasti palaikai yra Nikolajaus ir jo žmonos. Man tikrai neaišku, ko nori ir siekia Bažnyčia. Daugiau mokslinių įrodymų? Visų pirma, Bažnyčia niekada nesikliauja mokslu. Jie ką, tikisi stebuklo? Tiesiog palaidokime ir judėkime į priekį“, – sako vienas iš gerbiamiausių Rusijos istorikų Rojus Medvedevas.

Ekspertų teigimu, Kremlius tikrai nenorėtų terliotis su šiuo klausimu, tačiau negali sau leisti prabangos įžeisti Bažnyčią, kurios politinė parama tokia svarbi kontroliuojant mases. Kremlius ne kartą papiktino istorikus nuspręsdamas uždaryti muziejus ir perleisdamas nuosavybę, įskaitant dešimtis garsiausių bažnyčių, vienuolynų ir brangenybių, tiesiai į Stačiatikių bažnyčios rankas.

Kapstymasis praeityje

Atsakymų paieškos prasidėjo kaip tik tuo metu, kai Kremlius stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis pelnyti Romanovų šeimos palankumą. Po revoliucijos jie gyveno užsienyje.

Praeitą savaitę tikėtinas pretendentas į Rusijos sostą didysis kunigaikštis Georgijus Michailovičius Romanovas pažadėjo apsilankyti Kryme ir pademonstruoti paramą Rusijos įvykdytai Ukrainos teritorijos okupacijai.

Tai labai svarbus žingsnis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris šalyje rekordinį populiarumą pelnė kurdamas ryžtingo lyderio įvaizdį. Kai kurie Rusijos politikai įsitikinę, kad Romonovai gali grįžti į Rusiją, kur galbūt jiems bus grąžintas vienas iš buvusių rūmų Sankt Peterburge ar net tame pačiame Kryme.

„V. Putinui pats metas spręsti šį klausimą. Situacija labai keista, Rusijos valstybė pripažino Romanovų šeimą, išreiškė pagarbą paskutiniam iš carų, tačiau Bažnyčia priešgyniauja. Šiandien Bažnyčia stengiasi kuo įmanoma priartėti prie valdžios, ji V. Putiną laiko gynėju ir užtarėju, remia Rusijos operaciją Sirijoje, tačiau stovi viduryje kelio ir neleidžia užversti šios bylos “, – sako nepriklausomo Politinio technologijų centro Maskvoje vadovo pavaduotojas Aleksejus Makarkinas.

Nepaisant to, yra ir tokių, kurie tvirtina, kad verta kartą ir visiems laikams šioje istorijoje padėti tašką.

„Viskam pasibaigus, Bažnyčia pagaliau nusiramins – jeigu taip nutiks, atsipirks visi išleisti pinigai. Yra dalykų, kurie tikrai svarbesni už pinigus“, – sako oficialaus Maskvos istorijos instituto direktorius Jurijus Petrovas, taip pat priklausantis ir komisijai, kuriai pavesta atlikti palaikų autentifikavimo procesą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (43)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (31)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (2)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (32)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (91)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (93)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1134)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (88)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...