Jo nepritarimas Jungtinių Valstijų pasiūlymui, išsakytas per išsamų interviu jo biure Maskvoje, kelia dilemą tai saujelei rusų, kurie po antiamerikietiškumo bangos vis dar simpatizuoja Amerikai.
Jiems iškilo naujos grėsmės, kai vasario 27 dieną buvo nužudytas Borisas Nemcovas, kuris kartu su A. Navalnu buvo vienas charizmatiškiausių šio judėjimo lyderių, rašo „The Washington Post“.
Apginklavus Ukrainą, Rusija pabūgtų siųsti savo karius į Ukrainos rytus, kur rusena kovos su Rusijos remiamais separatistais.
Tačiau Kremliaus kritikai sulauktų dar didesnio spaudimo dėl ryšių su Vakarais, jeigu jų tėvynainiai pradėtų žūti nuo JAV ginkluotės.
Jie jau dabar vadinami penktosios kolonos atstovais. Mažai rusų gali sau leisti palaikyti tokį pasiūlymą, nors ir kritikuoja Jungtines Valstijas nesiimant pakankamai priemonių Vladimirui Putinui pažaboti.
JAV prezidentą Baracką Obamą užgriuvo abiejų šalies partijų spaudimas tiekti ginklus Ukrainai.
„Nemanau, kad ginklų – kovinių ginklų – tiekimas dramatiškai pakeistų padėtį, – teigė A. Navalnas. – Faktas tas, kad karinė Ukrainos pergalė prieš Rusiją yra neįmanoma. V. Putinas gaus naujų faktų, kad Ukrainoje kovoja amerikiečiai, o ne ukrainiečiai“.
38 metų teisininkas ir kovos su korupcija tinklaraštininkas A. Navalnas dėl pokyčių tempo yra apimtas didžiausio pesimizmo nuo tada, kai prieš trejus metus vadovavo protestų bangai, sukėlusiai didžiausią grėsmę V. Putinui per 15 jo valdymo metų.
Dėl politiškai, jo teigimu, motyvuotų kaltinimų beveik vienerius metus praleidęs namų arešto sąlygomis, A. Navalnas dabar abejoja, ar V. Putinas artimiausiu metu bus nušalintas nuo valdžios.
Rusijos lyderis išsilaikyti valdžioje ruošiasi iki gyvos galvos. Jis imasi tokių žingsnių kaip karas Ukrainoje, kuris gerokai peržengia tai, ką galėjo įsivaizduoti opozicinis judėjimas, sakė A. Navalnas.
„Mes nepakankamai įvertinome, kam gali ryžtis V. Putinas, kad išsilaikytų valdžioje ir išsaugotų savo populiarumą“, – teigė A. Navalnas.
Likus kelioms savaitėms iki nužudymo netoli Kremliaus sienų, B. Nemcovas ragino griežtinti sankcijų kampaniją prieš Rusijos elitą. A. Navalnas sakė pritariantis tokiam požiūriui.
A.Navalno nuomone, užuot siuntus ginklus Ukrainai, reikėtų išplėsti draudimų keliauti į Vakarus programą – tai kur kas efektyviau paskatintų politikos pokyčius.
„Vizų įvedimas ir finansiniai apribojimai oligarchams V. Putino režimui smogtų stipriau negu bepiločiai orlaiviai, – sakė A. Navalnas. – Asmeninės sankcijos turėtų būti įvestos ne 12 žmonių, bet tūkstančiui“.
Jis išskyrė įtakingos Rusijos valstybinės žiniasklaidos lyderius ir pasiturinčius aukščiausių Rusijos sluoksnių atstovus, kurie už uždarų durų kritikuoja V. Putiną, bet nedaro nieko, kad mestų jam iššūkį viešumoje.
Daugelis pačių uoliausių Kremliaus šalininkų mėgaujasi savaitgaliais savo būstuose Pietų Prancūzijoje ar Majamyje, sakė jis.
Dėl to jie yra kur kas pažeidžiamesni negu sovietmečio elitas, kuris kur kas kuklesnį savo turtą krovėsi namuose.
„Tai padidintų jų bendradarbiavimo su V. Putinu kainą. Ir tai galėtų suskaldyti elitus“, – pažymėjo jis.
Kol A. Navalnas davė interviu, maždaug po pusantros savaitės tylos viešumoje pasirodė V. Putinas.
Daugelis Rusijos apžvalgininkų teigė, kad po jo dingimo kilęs netikrumas buvo ženklas, kaip Rusijos stabilumas priklauso nuo vieno žmogaus. A. Navalnas sakė, kad tokia padėtis buvo iš esmės nestabili.
„Valdžios perdavimas, netgi sistemos viduje, yra absoliučiai neaiškus, neprognozuojamas, – teigė jis. – Tikėtina, kad žmogus iš sistemos, kuris norės pakeisti V. Putiną, turės imtis kur kas griežtesnių ir stipresnių žingsnių, kad pakylėtų savo populiarumą iki V. Putino standartų“.