Koštunica remia Kosovo autonomiją

Jugoslavijos prezidentas Vojislavas Koštunica pritaria Kosovo autonomijai Jugoslavijos Federacijoje. "Aš esu už bendrą Serbijos ir Juodkalnijos valstybę, už esminę Kosovo autonomiją Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje - tikrai daugiatautėje valstybėje su visomis žmogaus ir mažumų teisėmis", pirmadienį sakė V. Koštunica savo kalboje Italijos parlamentarams. Tai pirmas oficialus jo vizitas į Romą.
Buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius 1989 metais panaikino Kosovo autonomiją. Kalbėdamas apie Jugoslavijos bombardavimų kampaniją, V. Koštunica pareiškė : "Tokių dalykų negali užmiršti, tačiau privalai gyventi žvelgdamas į ateitį".

JT rezoliucijoje dėl misijos Kosove teigiama, kad ši provincija lieka pavaldi Jugoslavijos suverenumui, tačiau visai neužsimenama, kad ji esanti Serbijos dalis. Manoma, jog galimi trys Kosovo ateities variantai - nepriklausoma etninių albanų dominuojama valstybė, viena Jugoslavijos federalinių respublikų, turinti visišką autonomiją, arba Serbijos provincija.

V. Koštunica nekalbėjo apie savo poziciją dėl Kosovo, tačiau žadėjo užtikrinti demokratiją visoje Jugoslavijoje. Jis sakė, kad ginant ir ugdant jauną Jugoslavijos demokratiją, jai reikalingas užsienio kapitalas. "Naujas demokratines institucijas Jugoslavijoje reikia įtvirtinti reikiama ekonomine pagalba", sakė V. Koštunica. Pasak jo, Italija supranta šį poreikį ir padeda jį patenkinti.

Anksčiau V. Koštunica susitiko su Italijos prezidentu Carlo Azeglio Ciampi (Karlu Adzelju Čampiu) ir premjeru Giuliano Amato (Džulianu Amatu). Jie sveikino Jugoslavijos žengimą į demokratiją ir žadėjo Italijos paramą bei investicijas. Abiejų šalių UR ministrai pasirašė nemažai ekonominių susitarimų, įskaitant susitarimą ginti ir skatinti viena kitos ekonomines investicijas.

Stačiatikybę išpažįstančios šalies vadovas V. Koštunica iš parlamento nuvyko audiencijos pas popiežių Joną Paulių II. Prezidentas Koštunica "išreiškė norą dirbti dėl taikos Jugoslavijoje ir Balkanuose", pareiškė vyriausiasis Vatikano atstovas spaudai Joaquinas Navarro-Vallsas (Choakinas Navaro-Valsas).

Per derybas buvo aptartos Šventojo sosto pastangos "per šiuos sunkius ir tragiškus metus". Popiežius ir prezidentas "linkėjo, kad sprendžiant šią situaciją būtų pasiektas protų sutikimas ir socialinė ramybė", pridūrė atstovas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

JAV paskelbė sankcijas 271 Sirijos mokslininkui (11)

Pirmadienį JAV paskelbė sankcijas didelei grupei Sirijos mokslininkų, kaltinamų cheminio ginklo kūrimu. Tai pranešė Finansų departamentas, kuriuo remiasi „Reuters“.

D. Trumpas išreiškė pagarbą per genocidą žuvusiems armėnams (12)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė pareiškimą, skirtą Armėnų genocido aukų dienai, kuriame pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos sveikina Turkijos ir Armėnijos pastangas pripažinti „skausmingą istoriją“.

F. Hollande'as siūlo prancūzams balsuoti už E. Macroną papildyta (36)

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį išreiškė paramą proeuropietiškam centristinių pažiūrų kandidatui Emmanueliui Macronui prieš gegužės mėnesį įvyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą, perspėdamas dėl „pavojaus mūsų šaliai“, jeigu valdžią laimėtų ultradešiniųjų kandidatė Marine Le Pen.

Kinija pristatė pirmąjį savo lėktuvnešį (14)

Kinija netrukus pristatys pirmąjį šalyje pagamintą lėktuvnešį – šio OO1A tipo laivo debiutas taps vienu iš svarbiausių 68-ojo Kinijos karinio jūrų laivyno gimtadienio akcentų.

Šaltojo karo įtampa grįžta: NATO perima vis daugiau karinių Rusijos lėktuvų (313)

Įtampa su Rusija akivaizdžiai auga: NATO naikintuvų, kylančių stebėti ir perimti Rusijos lėktuvų, skaičius yra didžiausias nuo Šaltojo karo laikų. Praėjusiais metais iš Europos karinių bazių pakilo 780 lėktuvų, kurie reagavo į Rusijos karinių lėktuvų provokacijas. Palyginimui, 2015 m. iš Europos karinių bazių pakilo 410 lėktuvų, rašo portalas independent.co.uk.