Kodėl Krymas ne Kosovas – interviu su Kosovo užsienio reikalų ministru Enveriu Hoxhaju.
– Norėčiau pradėti nuo Vilniuje taip ir neįvykusios Jūsų paskaitos temos: „Europa po Ukrainos: ką tai reiškia Balkanams?“, o ypač Kosovui, jūsų šaliai?
– Manoma, kad Ukrainos krizė gali nukreipti Europos Sąjungos dėmesį nuo Vakarų Balkanų. Tačiau tai laikina. Netrukus Europos Sąjunga ir NATO vėl atsisuks į Balkanus ir turėtų smarkiai pagreitėti šių valstybių eurointegracija. Mano galva, net vartoti terminą „plėtra“ Vakarų Balkanų valstybių atžvilgiu nėra teisinga, kaip ir Baltijos valstybių atžvilgiu, nes Balkanai istoriškai, kultūriškai visada buvo Europos regionas. Tiesiog turime kalbėti apie Europos stiprėjimą priimant šias valstybes. O plėtra – tai Ukraina ir galbūt Turkija.
– Ar manote, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje gali paspartinti Balkanų valstybių eurointegraciją?
– Rusija Balkanuose turi ekonominių ir energetinių interesų, tačiau istoriškai tai buvo jos nacionalinių interesų laukas. Dabar jos tikslas – pavėlinti Balkanų valstybių eurointegraciją ir stojimą į NATO. Rusija Balkanuose veikia geopolitiškai. Pavyzdžiui, nesuprantame, ką reiškia neseniai įkurta Rusijos karinė bazė Serbijoje, kuri derasi dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tad Europos Sąjunga ir NATO turėtų aktyviau reikštis regione ir pagal aiškų tvarkaraštį, kada likę Balkanai bus integruoti į abu blokus.
– Nors Rusija taip niekada ir nepripažino Kosovo nepriklausomybės, Krymą nuolatos lygino su Kosovu. Ką apie tokį lyginimą mano Jūsų valstybė?
– Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios mūsų vyriausybė užėmė Europos Sąjungos poziciją, NATO ir Jungtinių Valstijų poziciją – tvirtai paskelbėme, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę, Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas yra esminis ne tik Ukrainai, bet ir Europai, o tai, kas įvyko, buvo ne kas kita, kaip agresija, okupacija ir nepriklausomos šalies dalies teritorijos aneksija.
– Turbūt sekėte Rusijos retoriką. Ar galėtumėte tiksliau pasakyti, kodėl Krymas ir Kosovas – nelygintini?
– Kosovas buvusioje Jugoslavijoje buvo su kitais lygus darinys. Iš buvusios Jugoslavijos susikūrė 7 valstybės, Kosovas buvo paskutinė iš jų ir Jugoslavija nustojo egzistuoti. Antra, Kosovas tapo nepriklausomas po Serbijos įvykdyto genocido. Trečia – mus 10 metų valdė Jungtinės Tautos, joms prižiūrint buvo sukurtos ir nepriklausomos Kosovo institucijos. Ketvirta – tai buvo tarptautinės bendruomenės sukurtas procesas, kuriam vadovavo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius specialusis pasiuntinys Martis Ahtisaris. Būtent jis po dvejų metų derybų, remiant tarptautinei bendruomenei, pasiūlė Kosovo nepriklausomybę kaip ilgalaikį tvarų sprendimą Kosovo problemai, o jo pasiūlymą parėmė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Todėl Kosovas ir Krymas – nelygintini. Manau, kad jų lyginimas – nusikaltimas.
– Bosnijos serbų atstovas, besilankydamas Belgrade, pareiškė štai ką: Krymo referendumas yra demokratinė tenykščių žmonių valios išraiška, ją reikia gerbti, referendumas vyko pagal Jungtinių Tautų chartiją, jis legitimus ir legalus. Ar manote, kad tokie Bosnijos serbų pareiškimai reiškia, kad jie nori sukurti Krymo analogą Balkanuose?
– Mano akimis, Bosnijoje vystosi rūpestį keliantys dalykai. Bosnija pamažu tampa žlugusia valstybe, valstybe, kuri nebeįgali save valdyti. Tačiau toks Bosnijos serbų pareiškimas reiškia ir ką kita – Rusija pastaruosius 15 metų rėmė Republiką Srspską, serbišką Bosnijos dalį, finansiškai ir ta parama jiems tokia svarbi, kad jie lojalesni Maskvai, o ne Sarajevui. Tad rūpesčių turėtų kelti ne tik Republikos Srpskos, bet ir Serbijos santykiai su Rusija. Serbija pradėjo derybas dėl stojimo į ES, bet nerėmė Europos Sąjungos pozicijos dėl Ukrainos. O ką Serbija darytų, jei būtų Europos Sąjungos narė? Vetuotų Europos užsienio ir saugumo politikos veiksmus Ukrainos atžvilgiu? Tad tai, ką Bosnijos serbai sako, Belgradas galvoja ir veikia santykiuose su Rusija.
– Tačiau kokį rūpestį tuomet tokios separatistinės Republikos Srpskos idėjos kelia Kosovui?
– Mano galva, sienos Balkanuose yra tvirtos. Jų niekas negali pakeisti. Bosnijos serbai savo poziciją gali sustiprinti tik sėsdami prie derybų stalo su bosniais ir kroatais, kurdami daugiaetninę visuomenę. Mums nerimo kelia, kad Bosnija netgi negali normaliai pasirengti deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą, dėl griaunamos politikos, kurią Bania Luka, Bosnijos serbų centras, vykdo Sarajevo atžvilgiu.
– Ar jus tenkina, kaip paskutiniais mėnesiais vystosi Prištinos ir Belgrado dialogas? Ar yra prošvaisčių susitaikyti?
– Dialogą su Serbija pradėjome prieš porą metų. Per tą laiką pavyko pasiekti daug sutarimų, tarp jų ir istorinį pernykštį, kai normalizavome santykius tarp dviejų valstybių. Šis dialogas – ne apie Kosovo statusą, nepriklausomybę ar suverenitetą, bet bandymas rasti būdą bendradarbiauti. Esame gana laimingi ir didžiuojamės, kad pavyko atverti naują santykių su Belgradu puslapį. Norime normalių santykių ne tik politiniu lygiu, bet dviejų visuomenių – kosovarų ir serbų – susitaikymo po šimtmečio konfliktų, karų ir genocido, serbų įvykdyto Kosove. O sutaikant dvi šalis būtinas politikų, žurnalistų, akademikų – visos visuomenės įsitraukimas.