„Naujam vadui kažkaip reikia parodyti savo galią kaimynėms. Jis yra dar labai jaunas ir daug žmonių abejoja jo sugebėjimais, nes jis vadovauja karuomenei, nors niekada nėra tarnavęs armijoje. Mano nuomone, Kim Jong Unas, nori didžiuotis savo galia Šiaurės korėjiečiams ir įtvirtinti savo padėtį šalyje“, - DELFI teigė Jinseokas Seo.
Panašiai teigia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis. Jo nuomone, Kim Jong Unas nori įrodyti, kad sėkmingai perėmė šalies vairą iš 2011 m. mirusio tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro).
„Agresyvesnę retoriką ypač pirmaisiais naujojo lyderio metais buvo galima prognozuoti – Kim Jong Unui reikia įrodyti, jog jis sėkmingai perėmė vairą iš savo tėvo. Branduoliniai bandymai yra geriausias to pavyzdys, kuriuos lydi ir agresyvesnė retorika“, - sako V. Jurkonis.
„Šiaurės Korėjoje, ne paslaptis, itin sudėtinga socio-ekonominė padėtis, todėl visuomenei būtina parodyti valstybės galią ir prestižą. Būnant viena iš branduolinių valstybių, galima teigti, jog esi galingiausių valstybių 10-uke ir taip pateisinti milžiniškas išlaidas“, - pridūrė dėstytojas.
Korėjos neturi taikos sutarties
Korėjos pusiasalis buvo padalintas 1945 m. komunistinei Sovietų Sąjungai ir demokratinei JAV sutarus, kad nacių pusėje kovojusiai Japonijai priklausiusi teritorija turi tapti nepriklausoma. Tuo metu manyta, kad abi Korėjos galiausiai susivienys, bet 1950 m. prasidėjo Korėjos karas ilgainiui virtęs poziciniu, tad 1953 m. pasirašyta paliaubų sutartis.
„Grasinimai Korėjos pusiasalyje nėra nauji. Iš tiesų Korėjoje karas dar nėra baigęs. De jure jis dar tęsiasi. Dėl to visi korėjiečiai (tiek pietų, tiek šiaurės) turi būti pasiruošę bet kada įvykti galinčiam karui, kaip japonai visada treniruojasi žemės drebėjimui. Šitokia situacija, kai Korėjoje yra karo padėtis, teikia labai gerą pagrindą provokuoti piliečius. Pietų Korėjos valdžia taip pat kartais manipuliuodavo būsimo karo galimybe esant poreikiams apriboti žmogaus teises ir pertvarkyti visuomenę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad visi šie sumanymai buvo skirti pratęsti laikui valdžioje“, - pasakojo Azijos studijų centro dėstytojas.
Panašių tikslų, jo nuomone, siekia ir Šiaurės Korėjos valdžia: ten norima kuo ilgiau tęsti Kimo šeimos valdymą, mobilizuoti karius, lėšas leisti ginklavimuisi.
„Karo padėtis yra gera priežastis tęsti Kimo šeimos valdžią per šimtmečius, mobilizuoti karius ir išleisti mokesčius šalies ginklavimuisi. Jie vis grasina ir grasina, kildavo susidūrimai tarp valdžių, tačiau galų gale arba susitaikydavo, arba užmiršdavo. Tokie santykiai tęsiasi jau 60 metų! Vienu žodžiu, Šiaurės Korėjai nėra priežasties egzistuoti be karo“, - teigia Jinseokas Seo, pridurdamas, kad Šiaurės Korėjos grasinimai panašūs į Japonijos žemės drebėjimus – jie buvo, yra ir tikriausiai bus.
V.Jurkonis: karo padėties paskelbimas buvo gana nuosaikus elgesys
„Agresyvią Šiaurės Korėjos retoriką būtų galima aiškinti remiantis tarptautine, regiono ir vidaus politikos perspektyvomis. Pirma, Pchenjanas tokiu būdu reaguoja į gana griežtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2094, kuri numatė ribojančius veiksmus taip pat ir prieš individus, kurie susiję su Šiaurės Korėjos branduolinės programos finansavimu“, - teigia V. Jurkonis.
„Antra, regione pastaruoju metu įvyko nemažai permainų – Pietų Korėjoje išrinkta pirmoji prezidentė moteris, buvusio Pietų Korėjos lyderio Park Chung-Hee duktė, poslinkiai matomi ir Japonijos politinėje arenoje. Jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis tokiais veiksmais taip išbando savo kaimynes, kartu ir ilgametės sąjungininkės - Kinijos – reakciją bei ribas“, - pridūrė mokslininkas.
Tačiau svarbiausia, anot V. Jurkonio, procesai pačioje Šiaurės Korėjoje, nes naujasis lyderis bando įtvirtinti savo pozicijas ir parodyti, jog nėra silpnesnis vadovas nei jo tėvas.
Š.Korėja grasina. O kas toliau?
V. Jurkonis taip pat teigia, kad kietą ir agresyvią poziciją demonstruojanti Šiaurės Korėja susiduria su dilema: kuo stipriau grasins ir kuo ramiau reaguos kaimynai, tuo jos priemonių arsenalas bus mažesnis.
„Tai yra pagrindinė kietos ir agresyvios Šiaurės Korėjos politikos dilema – jeigu kaimyninės valstybės į šiuos veiksmus reaguos ramiai, tai Pchenjanui bus būtina tarpininkų – Kinijos ir/arba Rusijos pagalba bei aktyvesnis įsitraukimas. Akivaizdu, jog tokiais veiksmais bandoma didinti savo erdvę būsimoms derybomis, bet Šiaurės Korėja visų pirma turėtų būti į jas pakviesta. Tad tokia politika yra rizikinga“, - sakė V. Jurkonis.
Klausiamas, ar, jo nuomone, Šiaurės Korėjos režimas kada nors žlugs, V. Jurkonis svarstė, kad tai tikriausiai tik laiko klausimas, tačiau, pasak pašnekovo, daug kas priklauso ir nuo Kinijos politikos.
„Pchenjanas vykdo saviizoliacinę politiką ir praktiškai išgyvena tik dėl Pekino globos. Daug kalbama, kada išnyks vienas iš paskutinių Šaltojo karo simbolių – 38 lygiagretė, skirianti Šiaurės ir Pietų Korėjas. Apie tai buvo užsiminę ir abiejų Korėjų vadovai, apie tai nemažai diskutuojama ir Pietų Korėjos visuomenėje. Akivaizdu, jog tai bus daug didesnis iššūkis nei Berlyno sienos griūtis ir Vokietijų susijungimas, bet, taip pat akivaizdu, jog status quo išlaikymas taip pat sunkiai įmanomas“, - teigė V. Jurkonis.
P.Korėjoje gyvenantis lietuvis: į grasinimus žmonės reaguoja klausimu: „Ir vėl?“
Pietų Korėjoje gyvenantus lietuvis Martynas pasakoja, kad pietų korėjiečiai į šiauriečių grasinimus reaguoja nerimtai: sušunka „Ir vėl?“ bei įninka į savo išmaniuosius telefonus arba flirtuoja su draugais.
„Tiek aš, tiek daugelis pietų korėjiečių labai rimtai nežiūri į šitokius grūmojimus. Mano nuomonė, žinoma, paveikta pietų korėjiečių, kadangi daugelis jų į šitokias žinias pažiūrėjo paprastai: „Ir vėl?“ Ir toliau įninka į savo išmaniuosius telefonus žiūrėti kokio serialo ar flirtuoti su draugais“, - pasakoja vaikinas.
Jo teigimu, pietų korėjiečiai lygiai taip pat nekreipia dėmesio ir į pranešimus apie įvairius pasienio susidūrimus, nors tokių susidūrimų jau senokai nebuvo. Paskutinis kiek didesnis įvykis – Jonpjongo salos apšaudymas 2010 m.
„Net ir į tai korėjiečiai reaguoja daug ramiau nei užsienio spauda: „Ir vėl? Puiku, bet nepamirškite, kad rytoj reikia pabaigti tokį ir tokį darbą, nes prarasime projektą“ ar panašiai“, - korėjiečių reakciją atpasakojo pašnekovas.
Esama pietų korėjiečių, kurie pateisina Š.Korėjos grasinimus
Martyno teigimu, Pietų Korėjos žiniasklaida į Šiaurės Korėjos grasinimus reaguoja jautriau nei eiliniai piliečiai, nors tai nėra kasdienė tema. Tiesa, pasak Martyno, po šiauriečių grasinimų Pietų Korėjos žiniasklaida Šiaurės Korėją mini per kiekvienas žinias, kiekviename laikraščio ar žurnalo numeryje, ko anksčiau nebūdavo.
„Daugelis korėjiečių tiki, kad visi šie grasinimai, nors ir nukreipti konkrečiai į Pietų Korėją, iš tiesų yra perspėjimas užsienio valstybėms ir tarptautinei bendruomenei, o jei konkrečiai – JAV. Tiesą sakant, vakar viename Seulo rajone mačiau kaip jaunimas (pietų korėjiečiai) aktyviai protestavo prieš amerikietiškąjį imperializmą“, - teigia Martynas.
Jo teigimu, kad Seulas paplūs krauju arba bus nušluotas nuo žemės paviršiaus, pietų korėjiečiai girdi vos ne kiekvienais metais – taip Šiaurės Korėjos režimas visuomet reaguoja į tarptautinius įvykius, dažniausiai bendras korėjiečių ir amerikiečių karines pratybas.
Martynas sako net girdėjęs pateisinamų balsų iš pietų korėjiečių pusės, esą bendros JAV ir Pietų Korėjos pratybos yra ne kas kita kaip grasinimas Šiaurės Korėjai. Taip mąstantieji laikosi pozicijos, kad Šiaurės Korėja yra vis tik nepriklausoma, todėl turi teisę į gynybą.
Tačiau, anot Martyno, daugelio korėjiečių svajonė – suvienyta šalis, oficialiuose žemėlapiuose Korėja apima visą pusiasalį. Maža to, Pietų Korėjoje dirba Susivienijimo ministerija.