„Kommersant“ žurnalistas: kai jau atrodo, jog prieitas liepto galas, einama toliau

Dešimt metų Maskvoje gyvenantis Artemonas Galustianas, dirbantis viename didžiausių Rusijos leidybos namų „Kommersant“ išskirtinio interviu DELFI metu pripažino, kad žmonės yra ištikti komos būsenos dėl įvykių Ukrainoje ir to padarinių.

„Kommersant“ korespondentas nuo pat lapkričio pradžios rašė apie krizę Ukrainoje ir dalyvavo Euromaidano įvykių centre. Jis atvirai papasakojo apie tai, kokios nuotaikos vyrauja tarp rusų dėl Kremliaus vykdomos politikos, kaip Maskvos bankomatuose neliko užsienio valiutos.

– Artemonai, papasakok, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja Maskvoje? Sakoma, kad pakilus dolerio ir euro kursams, žmonės ėmė panikuoti, keisti savo santaupas į užsienio valiutas, pirkti parduotuvėse negendantį maistą. Ar tai tiesa?

– Valiutos keityklose nebeįmanoma iškeisti rublio į užsienio valiutą, t.y. nusipirkti JAV dolerių arba eurų – Maskvoje šiuo metu tai padaryti tapo ypatingai sudėtinga. Iš esmės galima rasti keityklų, kuriose tai vis dar įmanoma padaryti, tačiau jų likę pakankamai mažai. Vis dažniau socialiniuose tinkluose galima išvysti nuotraukų, kuriose užfiksuoti bankomatai, kurių ekranuose šviečia užrašai „Bankomate nėra užsienio valiutos“.

Kalbant bendrai, kai kuriuose bankų filialuose susidarė eilės, tačiau vis dažniau tai susiję su įvairaus pobūdžio gandais. Kalbama, kad Rusijos centrinio banko valdytoja Elvyra Nabiullina valo visą bankinę sistemą, atšaukia vieną licenciją po kitos, todėl gali būti, jog tai tiesiogiai nesusiję su JAV dolerio kurso augimu. Paprasčiausiai žmonės nori apsidrausti ir pasiimti pinigus iš bankų, kurie sukėlė E. Nabiullinai įtarimą, sąskaitų.

Visi yra šokiruoti, nes JAV dolerio ir euro kursas auga tokiais tempais, kad tikimasi blogiausio.
Negalima būtų teigti, kad žmonės šluoja prekes parduotuvėse, tačiau pirmadienį Rusijos Ekonomikos ministerija pranešė, jog laukiama maisto produktų kainų kilimo. Maisto produktų tiekėjai ketina kelti kainas 15 proc., o tai reiškia, kad prekybos centrų tinklai kels kainas 10–15 proc., dėl ko kainos eiliniams vartotojams gali pakilti 30 proc. Tačiau kol kas dar negaliu pasakyti, ar produktų prekybos centruose jau yra mažiau. Miestas gyvena įprastu ritmu, tačiau žmonės įsitempę ir po truputį pradeda mąstyti, kokia valiuta derėtų saugoti pinigus.

– Kaip dar JAV dolerio kurso augimas gali paveikti įprastą Rusijos piliečių gyvenimą?

– Štai pavyzdžiui, mano draugas nuomojasi butą, už kurį moka JAV doleriais. Tokių žmonių, kurie turi sudarę sandorius JAV dolerių pagrindu, yra nemažai, todėl jie šiuo metu atsidūrę labai keblioje situacijoje. Dabar mano bičiuliui teks išsikelti iš buto, nes jis jau nebegali už jį sumokėti.

Jau nekalbu apie tuos, kurių nuomos kaina už bendrabutį pririšta prie JAV dolerio. Už Maskvos valstybinio universiteto (kaip ir daugelio kitų universitetų) bendrabučių kambarius mokama pagal konkrečios dienos JAV dolerio kursą, o tai kerta per studentų pinigines. Daugelyje mokslo įstaigų apmokėjimas už mokslą taip pat pririštas prie JAV dolerio kurso. Iš tiesų, ši problema šiuo metu opi daugeliui.

– Kaip paprasti rusai vertina įvykius Ukrainoje?

– Žmonės šiuo metu atsidūrę tam tikroje komoje dėl įvykių Ukrainoje. Tam įtakos turi maisto prekių kainų ir valiutos kurso augimas, tačiau kol kas tai tik kominė būsena, nes viską suvokti ir įsisąmoninti yra pakankamai sudėtinga. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad per dešimt Maskvoje praleistų metų dar nesu matęs, kad visi be išimties, pradedant „McDonald’s” restorano lankytojais ir baigiant metro ir gatvėse sutiktais žmonėmis aptarinėtų JAV dolerio kursą ir situaciją Ukrainoje. Neįmanoma sutikti nė vieno žmogaus, kuris kalbėtų kita tema.

– Nieko stebėtino, Lietuvoje taip pat visi vien apie tai kalba.

– O taip. Jūsų politika paremta rusofobiškomis nuotaikomis, o tai leidžia tam tikriems politikams gauti papildomų taškų.

– Kaip reikėtų vertinti tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje?

– Prognozuoti Kremliaus veiksmų neįmanoma, todėl visi sėdi ir laukia, kas bus toliau. Kiekvieną kartą, kai jau atrodo, jog prieitas liepto galas, einama toliau, nes egzistuoja dar tolimesnis absurdo kelias. Man labai gaila žmonių, nes artimiausiais mėnesiais mums bus be galo sunku.

Remiantis paskutiniais Darbo ministerijos duomenimis, nedarbo rodikliai pirmą kartą per daugelį metų ne mažėja, o auga, taip pat auga ir infliacija. Akivaizdu, kad jei nebus sustabdytas JAV dolerio ir euro augimas, galima bus visiškai tvirtai teigti, kad laukia rimtas etatų mažinimas daugelyje sričių, tuo tarpu maisto produktų kainos kils. Tai, kad mūsų laukia krizė, beveik niekam nebekelia abejonių.

– Ar eiliniai rusai pritaria Kremliaus sprendimui dėl kariuomenės įvedimo į Krymą?

– Neįtikėtina, bet vis dėlto žmonės mano, kad reikia įvesti kariuomenę į Ukrainą. Mane tokia nuomonė stebina. Tai rodo, kad Rusija susiskaldžiusi, daugybė žmonių, ypač vyresnio amžiaus, mano, kad reikia įvesti kariuomenę į Ukrainą.

Man atrodo, kad tie, kurie pamena laikus, kai Krymas buvo perduotas Ukrainai, vis dar vertina Krymą kaip Rusijai priklausančią teritoriją, kuri buvo padovanota Ukrainai. Savaime aišku, kad laikai keičiasi – mes jau gimėme kitais laikais, visada vertinome Krymą kaip Ukrainos dalį, tačiau Maskvoje surengti mitingai iš tiesų gėdingi, dėl jų man kyla noras prasmegti skradžiai žemę.

Tarp mano draugų, kolegų ir giminaičių yra ukrainiečių, kurie gyvena Maskvoje ir turi leidimą gyventi Rusijoje. Jie teigia bijantys išvažiuoti už Rusijos ribų, nes jų paprasčiausiai gali atgal nebeįleisti.

Tačiau kalbant atvirai, šiuo metu Krymo krizė mane jaudina mažiau. Galvoju apie tai, ar rytoj aš ir mano tėvai turėsime pinigų. 

– Vakarų pasaulyje vyrauja nuomonė, kad rusai patenkinti Vladimiro Putino vykdoma politika. Kaip yra iš tiesų?

– Taip ir yra. Rusai tiki. Esame atsidūrę siaubingame informaciniame vakuume. Pavadinkime šiuos žmones rinkėjais. V. Putino rinkėjams pateikiama tokia informacija, kurią padiktuoja Kremlius. Šie rinkėjai negali būti prieš karą, be jokios abejonės, jie palaiko karą, nes Ukrainą yra užėmę monstrai ekstremistai.

Visiškai akivaizdu, kad V. Putinas nepageidauja savo pašonėje – kaimyninėje valstybėje – leisti vystytis scenarijui, kuris gali persikelti ir į Rusiją. Jis nori parodyti, kad gali su šia situacija susidoroti ir sustabdyti maro plitimą. Žmonės tokią poziciją palaiko, nes jiems sakoma: „Žmonės miniomis bėga iš Ukrainos“, „Maidane prievartauja ir žudo“ – tai yra visiškas absurdas ir yra labai ciniška taip iškreipti informaciją.

- Su kokiomis problemomis susiduria Rusijos žiniasklaida? 

- Dėl informacinio karo yra labai didelis nepatikrintos informacijos ir dezinformacijos srautas, todėl dirbti yra labai sudėtinga. 

Mes stengiamės dėti visas pastangas ir objektyviai pateikti įvykius, 24 valandas per parą transliuojame tai, kas vyksta. 

– Ar tau nebaisu vaikščioti gatvėmis? Nuolat socialiniuose tinkluose kritiškai atsiliepi apie Rusiją, kurioje gyveni, ir Kremliaus politiką. Ar Rusijos žurnalistai, kurie nebijo sakyti tiesos, yra pavojuje?

– Na ne, tai nėra tas atvejis – juk nevykdome kokio nors garsaus tyrimo apie Rusijos slaptas tarnybas. Tai informacinis karas, kuriame mes dalyvaujame. Dešimtys mano aplinkos žmonių per pastarąsias dienas susipyko tarpusavyje ir nebesisveikina vieni su kitais. Ši tema sukiršino daugelį žmonių asmeninių santykių lygmeniu. Tai tiek vidinis, tiek ir išorinis karas.

Man nėra baisu išeiti į gatvę. Be to, aš demonstratyviai deduosi ukrainietiškais motyvais margintus marškinius ir metro važiuoju į darbą.