Netikėti plebiscito rezultatai sudavė skaudų smūgį vyriausybės viltims šiuo istoriniu susitarimu padaryti galą 52 metus trunkančiam konfliktui.
Nors viešosios nuomonės apklausos prieš referendumą pergalę prognozavo susitarimo šalininkų stovyklai, sekmadienį rinkėjai minimaliu balsų skirtumu atmetė vyriausybės raginimą pradėti naują taikos amžių šioje Pietų Amerikos valstybėje.
Prieš taikos susitarimą su FARC balsavo 50,23 proc., rinkėjų, o jam pritarė 49,76 proc., rodo oficialūs duomenys, paskelbti suskaičiavus daugiau nei 99 proc. balsų.
Susitarimo šalininkai vylėsi, kad jis pagaliau užbaigs paskutinį didelio masto ginkluotą konfliktą Vakarų pusrutulyje.
Sekmadienio referendumo rezultatai yra triuškinamas smūgis prezidentui Juanui Manueliui Santosui, kuris rugsėjo 26 dieną pasirašė šį susitarimą su FARC.
J. M. Santoso vyriausybė sakė neturinti jokio atsarginio plano, jei rinkėjai atmes taikos susitarimą, kuriame numatyta, kad jis įsigalios tik tokiu atveju, jei dokumentui referendume pritars Kolumbijos rinkėjai.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūrų „Datexco“ ir „Ipsos Napoleon Franco“ rugsėjo 26 dieną paskelbti apklausų rezultatai pergalę maždaug 20 proc. balsų skirtumu prognozavo susitarimo šalininkų stovyklai.
Konfliktas prasidėjo, kai 1964-aisiais, laikotarpiu, kai kairiųjų partizanai visoje Lotynų Amerikoje stojo į kovą už revoliuciją, buvo įkurtos Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos.
Šis pilietinis karas nusinešė 260 tūkst. gyvybių, 6,8 mln. gyventojų privertė palikti savo namus, o dar 45 tūkst. žmonių dingo.
Į konfliktą įsitraukė kelios kairiųjų sukilėlių grupuotės ir dešiniojo sparno partizanai. Smurtą šalyje, kuri yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje, kurstė ir narkotikų karteliai.
Trys ankstesni taikos procesai buvo nesėkmingi.
Tačiau po didžiulio masto armijos puolimo 2006-2009 metais, kuriam vadovavo tuo metu gynybos ministro pareigas ėjęs J. M. Santosas, nusilpęs FARC judėjimas sutiko sėsti prie derybų stalo.